Jo daug kas nemėgo. Ir netrūksta juokaujančių, kad birželio 12-ąją Milano „San Raffaele“ ligoninėje miręs skandalingasis Italijos ekspremjeras Silvio BERLUSCONI (1936–2023) galėjo pakeliui (kartais pridedama – į pragarą) prigriebti draugą iš Rusijos. Garsiausias pastarojo trisdešimtmečio Italijos politikas kaip reikiant prisidėjo prie Vladimiro Putino iškilimo.
Ir, be abejonės, yra vienas iš pagrindinių karo perplėšto Europos žemėlapio autorių.
2001-aisiais Didžiojo aštuoneto susitikime Genujoje susipažinę politikai neslėpė abipusio susižavėjimo: Putinas su dukromis ilsėjosi Berlusconi viloje Sardinijoje, italas keliskart šventė Putino gimtadienį Rusijoje. Ką jau kalbėti apie oficialius vizitus ir asmeninį palaikymą: Rusijos diktatorius vadino Berlusconi paskutiniu Europos politikos mohikanu, o italas tikino suprantąs separatistinių respublikų atsiradimą Ukrainos rytuose.
Berlusconi buvo įtariamas bent 60-yje skirtingų bylų: dėl turto pasisavinimo, mokesčių slėpimo, melagingų finansinių ataskaitų, bandymo papirkti teisėją, ką jau kalbėti apie sekso skandalus. Kai kurie iš tyrimų net pasiekė teismą, tačiau politikas kaskart būdavo