„Grammy“ laimėtoja, džiazo virtuozė Amy Winehouse prieš 8 metus paliko šį pasaulį. Liepos 23-ąją minimos talentingos atlikėjos mirties metinės. Jos tragiška gyvenimo istorija vis dar jaudina gerbėjus.
Išskirtinis ne tik Amy Winehouse balsas, bet ir jos išvaizda. Juodų plaukų šinjonas, tokios pat spalvos akių pravadai ir tatuiruotės – iki šiol vienas ikoniškiausių moters atlikėjos įvaizdžių muzikos pasaulyje.
Amy mirė sulaukusi 27-erių. Moteris apsinuodijo alkoholiu. Neseniai, minint Amy mirties metines, išleista kanalo „Channel 5“ dokumentika „13 momentų, kurie nužudė Amy Winehouse“ apie vieną ryškiausių džiazo atlikėjų pasaulyje atskleidžia įdomių jos gyvenimo faktų. Kalbant apie ikonišką Amy įvaizdį, tikriausiai ne visi žino už jos garsios tatuiruotės slypinčią istoriją.
2006 metais, kai Amy irašinėjo savo antrąjį albumą „Back to Black“ Niujorke, gegužės 5-ąją mirė jos mylima močiutė Cynthia. Psichologas Honey Langcaster-James apie šią situaciją dokumentikoje sakė: „Visa Amy šeima žinojo, kad močiutė dainininkei reiškė viską, ji buvo tikras rokenrolas.“
Žurnalistė Hanah Fernando pridėjo: „Amy senolė viską sakydavo taip, kaip yra, ji jos nebijojo. Todėl Amy labai ją mylėjo ir gerbė. Kai močiutė numirė, tai paliko didžiulį randą Amy širdyje. Ji išgyveno netektį sunkiai.“
Henry Hate‘as, ištatuiravęs Amy žymiąją tatuiruotę, sakė, kad pirmą kartą ją pamatęs savo salone, jis manė, kad į rankas pasiėmusi Amy drasko puslapius iš jo tatuiruočių knygos. „Pagalvojau, ta mergina išprotėjusi, kodėl ji niokoja mano žurnalus?“
Kaip paaiškėjo vėliau, Amy atsinešė savo knygą. Ji norėjo ant rankos išsitatuiruoti jaunos močiutės atvaizdą. Moteris piešiniui suteikė ypač asmenišką reikšmę, todėl daugelis iki šiol nežino, kas toji moteris ant Amy rankos. Cynthia jaunystėje buvo išties išvaizdi, tvirta moteris. Todėl tokį jos prisiminimą visam savo gyvenimui ir pasiliko atlikėja.
Liepos 23-iosios naktį į dainininkės namus Londone buvo iškviesti medikai (jiems paskambino asmens sargybinis Andrew Morrisas) jai niekuo padėti nebegalėjo: konstatavę, kad moteris negyva.
Tačiau kai kas akivaizdu ir be specialistų tyrimo – išskirtinio talento ir balso ritmenbliuzo bei soulo muzikos atlikėją pražudė narkotikai, alkoholis ir chaotiškas gyvenimas. Ne veltui ašarojantys gerbėjai prie jos namo Kamdeno rajone nešė ne tik žvakučių, gėlių ar žaislų, bet ir butelių su alkoholiu...
Po mažą dalelę pradėjus dėlioti paskutinių dainininkės gyvenimo dienų mozaiką, atsirado tvirtinančių, jog Amy vėl daug gėrė, o tragedijos išvakarėse iš prekeivių įsigijo atominį rinkinį – heroino, kokaino, ketamino ir ekstazio tablečių. Esą paskutinę naktį ji namuose žiūrėjo filmus ir grojo būgnais (penkių miegamųjų būste turėjo studiją), dėl ko kaimynams kilo įtarimas, kad vyksta triukšmingas vakarėlis.
Beje, dainininkės mama Janis, kuri su dukra buvo susitikusi likus mažiau nei parai iki jos mirties, britų laikraščiui „Daily Mail“ tiesiai šviesiai pasakė tai, apie ką galvojo ne vienas gerbėjas: „Kada ji išeis, man atrodė tik laiko klausimas, buvau su tuo susitaikiusi. Tačiau nemaniau, kad tas laikas bus toks trumpas. Ji atrodė taip, tarsi visa esybe jau būtų buvusi ne čia. Atsisveikindama pasakė, kad mane labai myli. Šie žodžiai amžinai liks su manimi.“
Didžiulio dėmesio sulaukė jau pirmasis Amy Winehouse albumas – 2003-iaisiais išleistas „Frank“. Tačiau pasauline žvaigžde ji tapo po trejų metų, pasirodžius antrajam – „Back to Black“, kuris pelnė net penkias prestižines „Grammy“ statulėles ir buvo pavadintas vienu geriausių visų laikų soulo muzikos albumų
