„AmorRoma“ – ką reiškia šis paslaptingas, melodingo skambesio pavadinimas? Skaitykite Amžinojo miesto vardą ROMA iš priešingos pusės ir išeis AMOR – meilė. Tai dvigubas projektas: „Amžinojo miesto gidas“ ir „Italų kalbos gidas“.
„Amžinojo miesto gidas“ – tai trijų lietuvių su meile parašyta knyga apie miestą, į kurį veda visi keliai. Vakar, šiandien ir visada. Septyniolika metų Romoje praleidęs profesionalus gidas Simonas jus vedžios po Amžinąjį miestą ne kaip turistą, o kaip vaikystės bičiulį, pasakodamas savo paties patirtas istorijas miesto architektūros, meno įžymybių, kino pasaulio fone. Jam gerai pažįstama kinematografiškoji „La Dolce Vita“ Romos dvasia atsiskleis tik vietos gyventojui suprantama kasdienio gyvenimo kalba.
Mados žurnalistė Jurga paaiškins, kodėl jai maloniau stebėti elegantiškas poras Romoje nei mados industrijos mieste Milane. Atskleis keletą paslapčių, kodėl Romoje laikoma blogu tonu puoštis, patars, kaip skaityti savitą Romos vyrų ir moterų elegancijos abėcėlę.
„Apie tai, kaip gyvensime šiemet sužinojau dar neprasidėjus naujiems metams. Mada yra dalykas prognozuojantis ateitį. Ji niekada neklysta, o Roma be mados yra ne Roma. Aš iškėliau sau uždavinį perteikti mados filosofiją. Mano tikslas – pamačius parduotuvės vitriną, suprasti jos filosofiją. Klausiate kam to reikia? Tam, kad suprastumėte kodėl italų moterys yra elegantiškesnės už kitas. Lengviausiai tą filosofiją atskleidžia „Dolce&Gabbana“. Pažvelgę į kai kuriuos drabužių modelius galima suprasti kuo gyvensime kitais metais“, – pristatydama knygą kalbėjo J. Jurkevičienė.
Gastronomijos apžvalgininkas Paulius papasakos apie unikalų Romos skonį ir apie tai, kur ieškoti geriausios espreso kavos ir aperityvo, perspės apie nepatyrusių turistų restoranuose tykančius pavojus, išdėstys tipiškus cucina romana – Romos virtuvės principus, galiausiai patars, kokią duoną verta pirkti sostinės kepyklėlėse.
„Mano noras buvo, kad mano knygos dalį perskaitęs žmogus nevažiuotų valgyti itališko maisto tokio, kokį valgo čia: lazanijos, austrių, parmezano, rafinuotų jūros gėrybių – tai nėra Romas maistas. O kalbant apie tai, ką aš siūlau yra septyni Romos reiškiniai: kava, ledai, pica, aperityvo valanda ir auksu apdabinti naktį dirbantys kioskeliai, kurie išvertus iš italų kalbos vadinasi ledo trintuvė. Žinoma, knygoje kalbu ir apie „Michelin“ restoranų patirtis. Ir tipiška Lacijaus virtuvę“, – pasakojo P. Jurkevičius.
Trijų Jurkevičių (beje, šiame projekte dalyvauja ir jauniausioji rašančios šeimos atstovė Barbora – ji pasakoja apie Romos jaunimo pramogas) gidas „AmorRoma“ – tai knyga tiems, kurie dar nebuvo Romoje, ir tiems, kurie įmetę monetą į Trevi fontaną jau svajoja sugrįžti.
Šį unikalų projektą papildo antroji knyga – Simono Jurkevičiaus „Italų kalbos gidas pradedantiesiems“. Teigiama, kad italų kalba – gražiausia pasaulyje. Iš tiesų ji ne tik gražiai ir dainingai skamba, tačiau yra ir meno, literatūros, muzikos, gastronomijos, mados kalba, turbūt todėl visada aktuali ir populiari.
Kuo ši knyga skiriasi nuo daugelio kitų iki šiol išleistų italų kalbos vadovėlių? Tai nėra tradicinis vadovėlis – jums nereikės ilgai ir nuobodžiai kalti sausų gramatikos taisyklių, gaišti laiko ieškant žodžių vertimų žodyne. Tai paprastas ir praktiškas kalbos gidas: jame nesunkiai perprasite elementarias italų kalbos gaires, jas taikydami nė nepajusite, kaip suvoksite italų kalbos pagrindus.
Gido autorius S. Jurkevičius ilgus metus kūrė ir testavo šią mokomąją medžiagą dirbdamas su lietuviakalbiais studentais, siekdamas sukurti ne tik praktišką, bet ir įdomią italų kalbos mokymosi priemonę. Kita vertus, daugelis su Italija susijusių dalykų yra patrauklūs ir naudingi: kartais net nežinodami mes kasdien vartojame daug su šia šalimi susijusių žodžių. Todėl pradėti mokytis šią kalbą bus kur kas paprasčiau, nei galima įsivaizduoti!
„Italų kalbai laiko reikia skirti, bet nereikia skubėti jos mokytis. Mano gidas sudarytas taip, kad mažais žingsniais iš lėto vyktų mokymosi procesas“, – pasakojo S. Jurkevičius.
SIMONAS JURKEVIČIUS baigęs tris pradinės mokyklos klases Lietuvoje, 1996 metais išvyko gyventi į Italiją. Romoje baigė vidurinę mokyklą bei Lucio Anneo Senecos literatūros ir klasikinių studijų licėjų. Pizos universitete įgijo teatro, muzikos, kinematografijos technologijų daktaro laipsnį. Beveik dešimt metų Italijoje dirbo gidu Lietuvos turistams. Praleidęs septyniolika metų Italijoje, nusprendė grįžti į Lietuvą. Tolesnė veikla yra susijusi su Italija ir šios šalies kalba bei kultūra. 2014 m. Kaune įsteigė privačią italų kalbos mokyklą „Accademia Italiana“, taip pat dirba italų–lietuvių kalbų vertėju, specializuotu gidu italų turistų grupėms Baltijos ir Skandinavijos šalyse. 2014 metais drauge su bendraautoriais išleido knygą „Sava Roma“. Laisvalaikiu groja, jo įkurta juodojo metalo grupė „Luctus“ yra žinoma šios muzikos mėgėjams Lietuvoje ir už jos ribų.
JURGA JURKEVIČIENĖ – Italijoje gyvenanti žurnalistė, rašytoja. Dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondente Romoje, rašė portalui lrytas.lt, žurnalams „L’Officiel“, „Ieva“, „Stilius“, bendradarbiavo su „Lietuvos ryto“ televizija. Šiuo metu – naujienų portalo 15min rubrikos „Vakarienė pas Jurgą ir Paulių“ bendraautorė. Išleido knygas: „Italija“ (bendraautorė, 2012), „Sava Roma“ (bendraautorė, 2014), „Itališkos elegancijos kodas“ (2015), „Stilingi egoistai“ (2017), „Romanas su Italija“ (bendraautorė, 2018).
PAULIUS JURKEVIČIUS – Italijoje gyvenantis žurnalistas, rašytojas, gastronomijos apžvalgininkas. Dirbo dienraščio „Lietuvos rytas“ korespondentu Romoje ir Vatikane, vėliau bendradarbiavo su dienraščiu „Verslo žinios“, savaitraščiu „Veidas“, „Žinių radiju“. Šiuo metu – naujienų portalo 15min apžvalgininkas, žurnalo „Verslo klasė“ autorius. Išleido knygas: „Staltiesės ritmu“ (2010), „Italija“ (bendraautoris, 2012), „Sava Roma“ (bendraautoris, 2014), „Knyga apie ypač tyrą“ (2015), „Dėl skonio ginčijamasi“ (2017), „Romanas su Italija“ (bendraautoris, 2018).
Visi trys autoriai apie Romą galėtų pasakoti daugybę istorijų, tačiau šįkart jūsų dėmesiui – 3 klausimai Jurgai, Pauliui ir Simonui Jurkevičiams apie Amžinąjį miestą:
Kas jums yra Romos la dolce vita?
P. J. La Dolce Vita – toks senas nespalvotas Federico Fellini filmas, kurio beveik niekas nematė, nors kone visi yra ką nors girdėję apie jį. Todėl patariu įsijungti YouTube ir avanti (it. pirmyn): dar kartą pasižiūrėti, kaip atrodė tas saldus gyvenimas Romoje. Kas nors pasikeitė nuo to momento, kai Anita Ekberg su Marcello Mastroianni turškėsi Trevi fontane? Šiek tiek. Išsimaudyti fontane teoriškai galima, tik reikės sumokėti 450 eurų baudą municipalinei policijai.
O šiaip – la dolce vita yra netramdomas gyvenimo malonumas ir džiaugsmas. Tam tikra kūno ir minčių būsena. Reikia pripažinti: vieni jai gabūs, o kitiems ji nepasiekiama. Ir šitai anaiptol nepriklauso nuo Romoje išleistų pinigų kiekio!
J. J. Mūsų knygose „AmorRoma“ – labai daug la dolce vita . Man tai – savaitgalio shoppingas kartu su dukra Barbora ir vyru Pauliumi. Kodėl? Nes visi patiriame itališkąjį divertimento (it. pasitenkinimo, malonumo, komforto jausmo iškrova). Patirti jį per ketvirtį amžiaus iš italų tikrai išmokome. Roma mane išmokė rinktis: gerus drabužius, šviežią sezoninį maistą – alyvuogių aliejų, artišokus, kavą, vyną. Ir patiems gaminti. Turime patirties, kaip išsirinkti gerą, nebrangią trattoria – pizzeria, kai norime skanios picos, nes tai vienintelis patiekalas, kurio negaminame iš pagarbos Neapolio picų specialistams.
S. J. Man la dolce vita – tai nueiti į pirmą pasitaikiusį barą, kuriame iki šiol dar nebuvau ir išgerti caffè al vetro – Romoje espresas visada geras ir nebrangus. Arba su geriausiais draugais nueiti pasivaikščioti į Trastevere rajoną, o paskui užeiti į paprastą kvartalo trattoria ir suvalgyti vieną iš paprasčiausių Romos patiekalų – pasta cacio e pepe (it. makaronai su pekorino sūriu ir juodaisiais pipirais). Paprastume slypi tobulumas.
Kas labiausiai erzina Romoje?
S. J. Miesto lėtumas. Skubėti Romoje tiesiog neįmanoma, nes gyvenimas teka gatvėse, kurios suprojektuotos prieš du tūkstančius metų. Neišvengiamai viskas stringa, vėluoja ir tai be galo vargina bei gadina nervus. Tačiau, matyt, tokia kaina gyvenimo Romoje.
J. J. Penktadienio streikai, kai negali pasiekti darbo vietos autobusu, nes gatvės užtvindytos protestuotojų. Streikuotojai iš visos Italijos penktadienį susirenka į Romos centrą.
P. J. Labai daug kas. 1. Miestą vairuojantys populistai. Vairuoja jie be jokios krypties, į chaosą. 2. Pernelyg geras oras, kai pradedi norėti blogesnio, nes juk esi iš tos šalies, kur lyja. 3. Transportas, jis veikia la dolce vita ritmu: kai nori važiuoja, o kai nenori – ilsisi. 4. Turistai, kurie atvažiuoja į Romą, valgo lazaniją ir galvoja, kad tai tipiška Romos virtuvė. 5. Turistai, kurie atsisėda via della Conciliazione gatvėje – toje, kuri veda į Šv. Petro aikštę, atsisėda prie staliuko, užsisako kapučino puodelį, o paskui stebisi kaina. Tarsi už vaizdą į Mikelandželo kupolą nereikia mokėti.
Jeigu galėtumėte duoti tik vieną patarimą į Romą atvykstančiam turistui, koks jis būtų?
P. J. Žiūrėti į viršų! O ne sau po kojomis. Žiūrėdami į viršų garantuotai pamatysite kažką gražaus: baroko kupolus, mėlyną dangų, šventyklų kolonadas, egzotiškų augalų oranžerijas ant stogų. Šiek tiek nuleidę žvilgsnį žemiau – nuostabias mados vitrinas, elegantiškas moteris, fontanus, nežabotą Lorenco Bernini fantaziją. Jeigu žiūrėsite į apačią, po kojomis, matysite Romos savivaldybės veiklos ypatumus. Kažin ar dėl jų verta keliauti į Romą.
S. J. Nueiti į vieną seniausių Romos pagoniškų šventyklų – Panteoną. Šiandien ši šventykla krikščioniška. Jos viduje tvyro ypatinga energetika, kurios neįmanoma nepajusti. Be to, tai ir unikalaus grožio architektūrinis šedevras.
J. J. Mano patarimas toks: įsigykite knygą „AmorRoma. Amžinojo miesto gidas“. Gražiausiose Romos gatvėse aplankykite kelias mano „Stiliaus gido“ dalyje nurodytas parduotuves. Dar siūlyčiau nepamiršti Romoje mūsų įkurto gastronominės edukacijos centro. „Pas Jurgą ir Paulių“ gausite įdomios informacijos, kodėl italai yra ilgaamžiai, nors gyvena užterštuose didmiesčiuose, išgyvena transporto ir ekonomikos krizę, valgo daug saldumynų, triskart per dieną geria tirštą espreso kavą, baltąjį ir raudonąjį vyną.
