Amerikos lietuvė Indrė Vengris-Rockefeller – kaip Annos Wintour asistentė sukūrė savo mados pasaulį

Indrė Vengris-Rockefeller/Vida Press nuotr.
Autorius: Gintarė Albrechtaitė-Lingienė
Publikuota: 2019-10-26 17:47
Iš šalies stebint Amerikos lietuvę Indrę Vengris-Rockefeller, aišku viena – ši charizmatiška, rafinuotos išvaizdos moteris sukūrė savo sėkmės faktorių. Baigė prestižinius universitetus, kartu su Anna Wintour dirbo mados biblija vadinamame žurnale „Vogue“, sužavėjo niujorkiečių kultūros elitą, pozavo svarbiausiems leidiniams ir plėtoja nuosavą mados ženklą, kuris spėjo pavergti keliautojus iš viso pasaulio.

Sėkmė Indrę lydi ir asmeniniame gyvenime. Kitaip ir nepavadinsi lemtingos pažinties su investuotoju ir finansinių technologijų ekspertu Justinu Rockefelleriu, kilusiu iš istoriškai garsios ir svarbios giminės. Su juo Indrė jau trylika metų puoselėja šeimos užuovėją dviem dukroms.

Šio interviu laukiau daugiau nei metus – esate tiek pat intriguojanti, kiek užsiėmusi asmenybė: aktyvi Niujorko mados pasaulio veikėja, svarbių meno ir kultūros renginių, labdaros iniciatyvų dalyvė. Be to, šeima, kurios pavardę įgijote ištekėjusi, yra viena iškiliausių ir įtakingiausių JAV istorijoje. Kokius asmeninio gyvenimo aspektus išryškintumėte pati?

Mano tėvai – lietuvių išeiviai Virginija ir Vitolis Vengriai. Su broliu Tomu gimėme ir augome Vašingtone. Lietuvybė nuo mažumės buvo svarbi mano gyvenimo dalis: šeimoje kalbėjomės gimtąja tėvų kalba, su broliu lankėme šeštadieninę lietuvišką mokyklėlę, vasarojome Amerikos lietuvių stovyklose.

Prinstono universitete įgijau meno istorijos bakalauro laipsnį, vėliau Stanfordo universitete – verslo administravimo magistro. Su vyru ir dukromis gyvename Niujorke. Kiekvieną kartą džiaugiuosi grįžusi į Vilnių, ypač šį – palaikyti brolio Tomo jo režisuoto filmo „Gimtinė“ premjeroje. Pirmąkart Lietuvoje apsilankiau būdama dvylikos – 1992 metais, sugriuvus Sovietų Sąjungai. Gera matyti nuo to laiko optimizmu ir pozityvumu vis labiau pražystančią šalį.

Esate mados savaičių pirmųjų eilių viešnia, mados influencerė, gatvės fotografų numylėtinė. Papasakokite, kaip užsimezgė jūsų, meno istorikės, pažintis su mada? Kaip atsidūrėte tarp Niujorko mados profesionalų?

Kalbant apie menus, mano pirmoji meilė ir aistra buvo baletas. Kiek pamenu save vaikystėje, visuomet – šokio sūkuryje. Penkerius metus profesionaliai šokau įvairiose tarptautinėse trupėse – Vašingtono, Suomijos nacionaliniame, „Les Grands Ballets Canadiens“, Suzanne Farrell baletuose... 1999 metais netgi vaidinau Vilniuje – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklyje „Žizel“. Šokis suformavo mano asmenybę, išmokė disciplinos, darbo etikos, išugdė aistrą kūrybiškumui, menams. Teatre ypač mėgau stebėti dirbančius kutiurjė, žavėjausi baleto kostiumų grožiu ir meistriškumu. Taip užsimezgė mano pirmoji pažintis su mada.  

Balerinos karjera baigėsi ištikus traumai. Tada profesinį kelią pradėjau mados pasaulyje – tapau „Vogue“ žurnalo vyriausiosios redaktorės Annos Wintour asistente. Šis darbas man tapo savotišku universitetu, jame įgijau puikų išsilavinimą ir tvirtus pagrindus viskam, ką nuo to laiko veikiau. Baigusi verslo studijas Stanforde, grįžau į mados rinką – pradėjau dirbti internetinėje drabužių parduotuvėje „Moda Operandi“. Buvau atsakinga už naujų talentų paiešką ir bendradarbiavimą su esamais dizaineriais kuriant specialias kolekcijas. Vėliau tapau ispanų prabangos ženklo „Delpozo“ atstove JAV rinkai, o nuo 2016-ųjų esu viena iš „Paravel“ – lagaminų ir kelionių aksesuarų – kompanijos steigėjų ir bendraturčių, atsakinga ir už dizaino kūrimą.

Kas įkvėpė imtis savo verslo?

Iki „Paravel“ mados pasaulyje dirbau daug metų, sukaupiau daug žinių apie dizainą, meistrystę, prekių ženklo plėtrą. Mano darbas visuomet buvo kelyje, tad nuolat ieškojau kelionių inventoriaus, kuris būtų estetiško dizaino, funkcionalus ir už prieinamą kainą. Tarp rinkoje dominuojančių itin komercinių, vien tik praktiškumo inspiruotų, daugiausia vyriškai auditorijai skirtų gaminių neradau nieko, kas atitiktų mano kriterijus, todėl pradėjau kurti pati. Norėjosi pasiūlyti kelionių liniją šiuolaikiniams keliautojams, ypač – moterims.

Siekiame, kad mūsų kuriami produktai atspindėtų šiandien daugeliui aktualų gyvenimo būdą – nuolat kelyje. Ir tam nepakanka vieno lagamino, nes kelionės neapsiriboja oro uostų bagažo karuselėmis... Tai – ir kelionės į darbą, savaitgalio išvykos, vizitai į kitus miestus. Mus įkvepia žmonės, kurie gyvena kelionėse, nesvarbu, jos – ilgos ar trumpos. Tai daugiau nei tik patogus lagaminas daiktams susidėti – tai gyvenimo būdas, kupinas smalsumo ir nuotykių.

Indrė Vengris-Rockefeller/Vida Press nuotr.
Indrė Vengris-Rockefeller/Vida Press nuotr.

O kokia įsimintiniausia jūsų kelionė su stilingu savo pačios kurtu lagaminu?

Didžiausią įspūdį padarė kelionė su vyru po Antarktidą 2017-aisiais. Šį kraštą porą savaičių tyrinėjome ir studijavome klimato kaitos pasekmes plaukdami laivu kartu su gamtosaugos organizacija. Tai buvo akis atverianti, bauginanti ir kartu motyvuojanti patirtis, ji įkvėpė susitelkti į „Paravel“ dizaino tvarumą, prisidėti prie pasaulio, kuriame gyvename ir keliaujame, pagarbos ir apsaugos.

Manau, moterį, turinčią tokį platų akiratį ir spalvingą patirtį, nustebinti ne itin paprasta. Kokia šiuolaikinės mados, interjero, meno estetika jus žavi?

Kasdien mane įkvepia labai daug šaltinių, sklindančių iš skaitmeninio pasaulio. Nuostabu, kad iš jo nuolat gali pasisemti aibę vizualinių inspiracijų. Kaip ir keliaudama po jaunųjų dizainerių paskyras instagrame, Niujorko „Cooper Hewitt“ dizaino muziejuje taip pat visuomet randu įkvėpimo. Vis dėlto itin žaviuosi galimybe elektroninio pasaulio įrankiais plėtoti skaitmeninį prekių ženklą, vienaip ar kitaip palaikyti ryšį su žmonėmis iš viso pasaulio. Dėl to nesudėtinga sulaukti grįžtamojo ryšio ir efektyviai tobulinti gaminius.

Niujorkas – viena iš keleto pasaulio mados sostinių. Ar pavadintumėte ją svarbiausia?

Tiesą sakant, manau, kad naujoji mados industrijos sostinė – internetas. Dėl jo mada tapo demokratiškesnė, itin sumažėjo atskirtis tarp prekių ženklo ir kliento. Produktai atrandami, įsigyjami, reklamuojami internete, ten pat – ir jų sekėjai, gerbėjai, pirkėjai.

Lankotės ypatingiausiuose Niujorko renginiuose ir vietose: Metropolitano, MoMA muziejuose, Linkolno centre, pozuojate su Anna Wintour ir Michaelu Korsu, dalyvaujate vakarėliuose su Kanye Westu ir Rihanna. Ar galėtumėte pasufleruoti, nuo kurių įdomių, madingų vietų vertėtų pradėti pažintį su Niujorku?

Niujorkas nuolat keičiasi. Man pačiai labai patinka aplankyti naujas Manhatano vietas, išbandyti naujoves. Tačiau yra keletas laiko patikrintų vietų, vertų atrasti kiekvienam. Tai – klasikiniai restoranai „La Grenouille“, „Indochine“, „Gramercy Tavern“, saulės palydėtuvės vaikštant High Line parko geležinkelio bėgiais, žinoma, Linkolno centro fontanas...

Kai prabilote apie šokančius fontanus, pamaniau, kad jūsų, balerinos, gyvenime turėtų būti svarbi muzika. Turite mėgstamiausią?

Mano širdyje visuomet yra vietos Čaikovskio muzikai, nes tai vienas kompozitorių, kuris per šokį suformavo mano muzikos supratimą. Šio aistros nenuslopino Prinstono meno studijų metais užgimusi meilė vizualiesiems menams.

Kokia knyga šiuo metu guli ant jūsų naktinio stalelio?

Yuvalio Noah Harari „Sapiens: glausta žmonijos istorija“.

Naujausi straipsniai