Ekspedicijos „Amber Route BC” maršrutas driekiasi per Gruziją, Azerbaidžaną, Iraną ir Turkiją. Ekspedicijoje dalyvaujanti subtilaus baltiško grožio „Amber Lady” mergina Rugilė Rukšėnaitė (23) tapo egzotiškos kelionės akcentu ir susilaukė didelio Azijos šalių gyventojų dėmesio.
Islamiškoje Irano respublikoje „Amber Lady” turėjo dėvėti tradicinius galvos apdangalus ir drabužius, maksimaliai dengiančius kūną – tokie yra šioje šalyje egzistuojantys aprangos reikalavimai moterims. „Moterų apranga Irane yra tai, kas pirmiausiai traukia svetimšalių dėmesį. Ji yra konservatyvi, skiriasi tik konservatyvumo lygis. Itin konservatyvios iranietės dėvi čadras – juodas apsiaustus, dengiančius moterį nuo galvos iki kojų. Modernesnės moterys ir merginos, galvas prisidengia paprasta skarele, – pasakojo R.Rukšėnaitė. – Girdėjome aiškinimų, kad kuo iš aukštesnio socialinio sluoksnio yra moteris, tuo jos apranga yra uždaresnė, tačiau svarbiausias dalykas, lemiantis moterų aprangą, yra religija. Teko pastebėti, kad prie čadrų moterys dėvi dar ir baltas pirštinaites. Tai irgi dėl religinio įsitikinimo, kad reikia dengti visą moters kūną, nes jis yra nuodėmingas. Skaras ir čadras islamo šalyse merginos pradeda dėvėti, kai fiziškai subręsta. Vis dėlto moterys trokšta išsiskirti iš minios, būti patrauklios ir pabrėžti savo grožį. To pasiekia itin ryškiu makiažu, ypač pabrėždamos akis. Galima drąsiai teigti, kad Irano moterys yra nuoširdžios, labai šiltos, noriai ir lengvai bendraujančios asmenybės.“
Naktis po atviru dangumi
Po kelionės per Gruziją, Azerbaidžaną ir Iraną „Amber Route BC“ ekspedicija sėkmingai kirto sieną su Turkija. Jau artėjant prie sienos iš tolo keliautojus pasitiko didingas Ararato kalnas. Tai viena garsiausių viršukalnių pasaulyje. Ji matyti iš trijų valstybių – Armėnijos, Turkijos ir Irano – teritorijų ir yra akylai saugomoje Turkijos pasienio zonoje. Senajame testamente minimas Ararato kalnas, kur po Didžiojo Tvano sustojo Nojaus laivas. Iki šiol įvairių šalių ekspedicijos bando patvirtinti arba paneigti šią istoriją, tačiau archeologiniai kasinėjimai čia draudžiami ir paslaptis iki šiol tebėra neatskleista.
Lietuvių ekspedicija apsistojo prie kalno, tarpeklyje šalia senovinės pilies griuvėsių. Čia, daugiau nei 2000 metrų aukštyje virš jūros lygio įsikūrę stovyklavietę, nakvojo po žvaigždėtu dangumi. Mėnulio pilnatis, išryškindama kalnų kontūrus ir apšviesdama keletą spalvingų palapinių ir jaukiai žėruojančią laužavietę, tobulai išbaigė kalnų peizažą. Netoliese kalnų piemenys ganė avis, o aviganiai šunys įkyriai šmirinėjo aplink stovyklavietę, reikalaudami maisto ir dėmesio.
„Amber Route BC“ ekspedicijos nariai, ankstyvą rytmetį išsirengę į kalnų žygį, saulę pasitiko, grožėdamiesi snieguota didingo Ararato viršūne. Apylinkėse vyksta nemažai statybų, tad vietiniai gyventojai džiaugiasi nepaprastai didingu vaizdu iš savo namų langų. Vėliau ekspedicija pajudėjo Juodosios jūros link, kur Turkija ribojasi su Gruzija.
Araratas ir stovyklavietė kalnuose ekspedicijos nariams paliko neišdildomą įspūdį. Vienintelė problema kalnuose – malkos laužui ir aplink zujantys Kaukazo aviganiai.
„Nakvynė po atviru dangumi kalnuose yra puiki patirtis ir nuotykis. Esu stovyklavęs įvairiomis sąlygomis, net ir ekstremaliomis, bet čia prie Ararato – pirmąsyk!“, – linksmai pasakojo prodiuseris Alkas Paltarokas.