Italijos neįsivaizduojame be tradicinių mocarelos, rikotos, gorgonzolos, parmezano sūrių, kuriuos dažnai ragaujame ir Lietuvoje. Tačiau iš Amalfio kranto atvykęs sūrių gamybos meistras Biagio Staiano sako, kad jie neturi nieko bendra su tikruoju itališkų sūrių skoniu. Norėdamas tai įrodyti jis per vos dešimt minučių pagamino mocarelą, kurios skoniui Lietuvoje būtų sunku rasti konkurentų.
„Mocarelos gaminimas labai paprastas. Pienas turi pasiekti 37–38 laipsnių temperatūrą, tuomet dedamas veršiuko skrandžio fermentas. Po 2-3 valandų atsiskiria varškė nuo vandens. Standžią masę supjaustome mažais gabaliukais, dedame druskos (kiekvienam kilogramui reikia 50 gr. druskos) ir užpilame verdančiu vandeniu,“ – pasakoja sūrio gamintojas, mentele tempdamas tąsią masę, taip suteikdamas jai oro tarpų. Vėliau iš masės gaminami didesni ar mažesni mocarelos sūrio ritulėliai.
Kadangi sūryje nėra jokių konservantų, mocarela šviežia išlieka iki penkių dienų. Italai dažniausiai ją valgo šviežią – iškart po pagaminimo.
Sūrių krautuvėlę „Caseificio Staiano“ Ravello miestelyje turinti meistro šeima sūrius gamina iš kartos į kartą. Ilgametės tradicijos padėjo išlavinti skonį ir gamybos technologijas.
Į Lietuvą Biagio pakvietė degustacinių kelionių ir vestuvių Italijoje planuotoja Olga Raškauskienė. Jų pažintis užsimezgė visai atsitiktinai Olgai užsukus į meistro sūrių parduotuvę ir pradėjus kalbėtis. Kadangi planuotoja mokėsi ir gyveno Italijoje, puikiai kalba itališkai. Taip gimė idėja atskleisti tikrosios Italijos skonius lietuviams, kuriems taip lengvai neprieinami itališki ūkiai ir jų asortimentas.
„Kaip ir visi italai, Biagio buvo dėmesingas ir atviras, todėl jau pirmąją pažinties dieną susidėliojome, kaip jo žinias galima pateikti kaip pramogą svečiams vestuvėse. Šiandien kartu pristatome vietines tradicijas", – pasakoja moterų grupes po Italijos ūkius vežiojanti kelionių organizatorė.
Degustaciją organizuojantis Biagio negailėjo patarimų, kokių taisyklių laikytis ragaujant itališkus sūrius: reikėtų pradėti nuo šviežiausių iki ilgiausiai išlaikytų sūrių. Kiekvienas sūris yra skirtingas, tad prie kiekvieno rekomenduojamas ir skirtingas vynas. Prie švelnesnių skonių sūrių rekomenduojamas baltas vynas arba šampanas, o ragaujant ypač intensyvių skonių sūrius vertėtų rinktis raudoną vyną.
Antrą kartą Lietuvoje viešintis italas gyrė lietuvišką mėsą ir patiekalus, tačiau mūsų sūriais neliko sužavėtas, pripažino tik brandintą 36 mėn. fermentinį sūrį.
