Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja buvusio olimpiečio Alvydo Duonėlos bylą, kurioje šis už vairavimą girtam nubaustas vairuotojas aiškinasi, kodėl ir toliau leido sau vairuoti.
„Aš įsitikinęs, kad esu teisus. Mane gali bausti nebent už tai, kad neprasitęsiau vairuotojo pažymėjimo, bauda yra nuo 5 iki 11 eurų. Bet teisę vairuoti aš turėjau“, – teisme kalbėjo žinomas sportininkas.
A.Duonėlą į teismą atvedė naujas susidūrimas su pareigūnais. Vasario 20 dienos popietę policija sustabdė sportininko vairuojamą „Land Rover“ ir apkaltino vilnietį, kad šis važinėja neteisėtai. Mat teismas buvo uždraudęs A.Duonėlai metus vairuoti po to, kai jis 2015-ųjų pabaigoje jis įkliuvo prie vairo neblaivus.
Pirminį teismo nutarimą A.Duonėla apskundė, todėl jis neįsiteisėjo. Kol apeliacija nebuvo išnagrinėta, A.Duonėla vylėsi galįs ir toliau vairuoti. Tačiau nežinojo, jog reikia kreiptis į policiją su prašymu, kad laikinasis leidimas būtų pratęstas.
Kodėl policija apkaltino olimpietį, kad šis pažeidė draudimą, o ne tik laikinojo pažymėjimo pratęsimo sąlygas, teisėjai Nidai Vigelienei šį trečiadienį išsiaiškinti nepavyko. Mat policijos pareigūnui, kviestam į teismą liudytoju, net nebuvo įteiktas šaukimas. Priežastis – policininkas išvykęs į komandiruotę į kitą miestą. Bylos nagrinėjimas atidėtas.
Žmonės.lt atkreipia dėmesį, kad šios bylos ilgas nagrinėjimas teisme apskritai atrodo bergždžias reikalas.
A.Duonėla mėgina paneigti tai, kas juodu ant balto surašyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 330 straipsnyje, reglamentuojančiame nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimą. „Transporto priemonių, laivų vairuotojai, orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai ir asmenys, pažeidę medžioklės ar žvejybos taisykles bei atliekantys orlaivių techninę priežiūrą, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos“, – pažymime šiame teisės akte.
Tokia norma įtvirtinta specialiai, kad girti vairuotojai toliau nebevairuotų, nepriklausomai nuo to, ar jie skundžia pirminį nutarimą, ar ne. Tiesa, jei skundas būtų pripažintas pagrįstu, teisė vairuoti asmeniui turėtų būti tučtuojau grąžinta. O jokių kompensacijų už laikiną nepagrįstą draudimą nenumatyta.
A.Duonėlai tokia perspektyva nebuvo aktuali. Jo skundą apeliacinės instancijos teismas atmetė be išlygų. Tiesa, vairuotojas ir nebandė įrodyti, kad nevairavo girtas ar nepelnytai nubaustas. Jis tik prašė skirti jam didesnę piniginę baudą, bet neuždrausti vairuoti visai, nes pažymėjimas jam labai reikalingas. Tačiau suteikti A.Duonėlai tokios privilegijos Vilniaus apygardos teismas nematė pagrindo.