Palangoje septintus metus iš eilės pristatoma menininko Algio Kriščiūno paveikslų ekspozicija, tiesa, šį kartą pasirinktus septynis meno kūrinius papildė ir net naują prasmę suteikė atlikėjo Vido Bareikio muzikiniai stebuklai. Į parodą susirinko pilna salė žiūrovų, o dalis paveikslų buvo rezervuoti įsigijimui parodos durims vos prasivėrus.
Projektas gimė atostogų metu
Mintis sukurti muziką pagal Algio Kriščiūno darbus Vidui Bareikiui gimė poilsiaujant dailininko bei jo žmonos Jurgos Baltrukonytės namuose Fuerteventūros saloje.
„Pirmą, ką aš pažadėjau sau – atostogų metu tikrai nedirbsiu. Tie namai, kuriose mes buvom buvo labai panašūs į galeriją, kurioje dabar esame, buvo labai daug Algio darbų ir jau gal antrą dieną ten būnant aš stabteldavau prie kiekvieno jų pasižiūrėti. Algio paveikslai yra tokie daugiasluoksniai, jie kaip filmas, jie kaip atskiras siužetas, tu gali ten praleisti apie pusę valandos fantazuodamas apie visą bendrą visumą, gali nusikelti į vieną mažą detalę, gali bandyti suprasti dailininko kontekstą.
Aš ten tikrai turėjau ką veikti ir taip bežiūrint pradėjau galvoti, o kas jeigu atsirastų vienam paveikslui garso takelis? Ir tiesiog atsisėdau, pasiėmiau kompiuterį, pasidėjau instrumentą, vandens, šokolado ir pasileidau į kūrybinę laisvę. Man tai tapo kelionės tradicija, net Indrė jau žinojo mano terminą „einu paskraidyti biški“, taigi kiekvieną vakarą sėdėjau ir garsais apipiešiau tuos darbus.“
Menininkas Algis Kriščiūnas labiausiai Vidui Bareikiui dėkojo už tai, kad sukurti garso takeliai A.Kriščiūno paveiksluose parodė tai, ko jis pats dar nematė:
„Kai piešiu paveikslą, aš dažniausiai turiu kažkokią idėją, bet kai nupiešiu, aš tiesiog jį pamirštu, nes iš karto einu prie kito. Tuomet žmonės klausia, ką aš norėjau perduoti, ką aš jame matau. Tada aš grįždavau prie tų paveikslų ir atrasdavau tą pačią mintį, kurią būdavau pasėjęs.
Kai išgirdau muziką, kuri buvo sukurta tiems paveikslams, juos pamačiau visiškai kitoje nuotaikoje, kitoje spalvoje. Dabar galvoju, kaip stipriai muzika ir garsas pakeičia tą pasaulį, kurį mes matome. Ten, kur man atrodė linksma, staiga pasidarė prasmingai tylu.“
„Aš tau dėkingas už tai, kad į namus įsileidai, antra, esu dėkingas, kad įsileidai į tokią šventą vietą, į savo meno pasaulį,“ – savo ruožtu padėkojo Vidas Bareikis.
Abu vyrai sulaukė svarbaus artimųjų palaikymo. Į parodą atvyko Algio Kriščiūno dukra Paula ir Vido Bareikio sužadėtinė Indrė Stonkuvienė.
Paveikslas skirtas ir Linui Kleizai
Pasak A.Kriščiūno, kiekvienas paveikslas turi savo istoriją. Parodos lankytojų dėmesį pritraukė paveikslas, kuriame pavaizduotas berniukas su krepšinio kamuoliu. Pirmą kartą šį paveikslą išvydęs V.Bareikis įtarė, kad jame dailininkas atspindėjo savo vaikystės svajonę tapti krepšininku. Tačiau Algis Kriščiūnas atskleidė, kad kūrinyje pavaizdavo realią Lino Kleizos istoriją.
„Šis paveikslas kabo Lino Kleizos namuose. Jis buvo nupieštas specialiai jam. Jo žmona paprašė padaryti Linui staigmeną. Ji papasakojo Lino istoriją, kaip jis būdamas vaiku vienas mėtydavo krepšinio kamuolį, kol kiti vaikai žaisdavo piratus. Jo svajonė buvo žaisti Kanados krepšinio komandoje. Tai berniuko, kuris turėjo daug kantrybės ir užsispyrimo, pasiekta svajonė.“
„Mano svajonė – kad, gyvenimui pasibaigus aš pasakyčiau sau: Buvo labai gerai, aš padariau viską, ką galėjau padaryti, aš patyriau daug, bet dabar esu ramus ir man nebebaisu numirti. Jeigu man tai pavyktų, mano svajonė būtų išsipildžiusi.“
