Jau praėjo tiek laiko, tačiau nepasimiršta ašaromis išsiveržusios Algirdo Gatavecko (33) emocijos, atsiimant jam ir broliui dvyniui Remigijui (33) skirtą Metų kultūros žmogaus apdovanojimą per ceremoniją „Žmonės 2019“. Tuomet susigraudino daugelis...
„Tikrai graužiausi, kad pamatę mano ašaras žmonės manys, jog šitas tai visą gyvenimą jausis nuskriaustas... Maniau, kad pasipils pašaipos, iš manęs juoksis. Tačiau niekur nemačiau parašyto blogo žodžio“, – prisimena menininkas.
Apie praeitį broliai kalbėti nebenori. Tačiau ne šeimoje augant patirtų išgyvenimų net nebando slėpti kurdami. Prisipažįsta nesigėdijantys, kad užaugo be tėvų. Priešingai, mano, kad pasisekė, jog pateko į globos namus. Šie daug metų dvyniams buvo šviesos spindulėlis. Tad įstoję į aukštąją broliai tiesiog išprotėjo dėl kūrybos. Sako negalėję nuvilti auklėtojų ir žmonių, kurie juos rėmė. „Pinigų mums dažnai perduodavo nepažįstami žmonės. Suvokėme, kad jie skirti studijoms. Todėl norėjome atsidėkoti sąžiningai dirbdami.“
O trečiame kurse juos aplankė iš vaikų globos namų atvažiavusios dvi pavaduotojos. Per brolių darbų peržiūrą pamačiusios, kiek šie sukūrė, jos apsiverkė. Dėstytojai gyrė, sakė, kad čia – būsimi akademijos profesoriai. Ir jie buvo teisūs: Remigijus yra Vilniaus dailės akademijos docentas, Algirdas turi mokslinį meno daktaro laipsnį. Gal pagaliau niekam nieko nebereikia įrodinėti?
„Kai Algirdas gynėsi daktaro disertaciją, mes suvokėme, kad vis dar viską darome iš inercijos, – norėdami atsidėkoti žmonėms, kurie mumis tikėjo. Nežinau, kodėl vis dar norisi įrodyti ir dėkoti... Tas skolos jausmas niekur nedingo. Kai gauname apdovanojimą, visada pagalvojame – gal tie žinomi ir nežinomi žmonės, kurie mums yra padėję, mato, kad mums sekasi, kad viskas gerai“, – svarsto Remigijus.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“: