Alfredui Bumblauskui Telšiai – kaip Federico Fellini Riminis: vyksta virsmas į tikrą žemaičių sostinę

Alfredas Bumblauskas Telšiuose / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
Ieva Urbonaitė
Šaltinis: Reklama
AA

„Mieliausias miestas“, – taip apie Telšius sako čia gimęs, augęs istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas ir išgražėjusią Žemaitijos sostinę lygina su nuostabiąja Šveicarijos Liucerna. Federico Fellini pusiau autobiografinį „Amarkordą“ kūrė pagal gimtąjį Riminį; profesoriui Telšiai – kaip F.Fellini Riminis, su gyva miesto keistuolio, valkatos Kikilo dvasia.

„Mieliausias miestas“, – taip apie Telšius sako čia gimęs, augęs istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas ir išgražėjusią Žemaitijos sostinę lygina su nuostabiąja Šveicarijos Liucerna. Federico Fellini pusiau autobiografinį „Amarkordą“ kūrė pagal gimtąjį Riminį; profesoriui Telšiai – kaip F.Fellini Riminis, su gyva miesto keistuolio, valkatos Kikilo dvasia.

„Kikilas prikala prie pagaliuko malūnėlį, padarytą iš „Primos“ cigarečių pakelio, ir duoda jį tau. Leki Respublikos gatve į apačią, o malūnėlis sukasi! „Nori, išversiu akis?“ – klausia jis vaikų ir užverčia taip, kad matosi tik baltymai. Lyg skenduolis. Baisu, siaubas!

Panašių detalių, kaip iš Piero Paolo Pasolini „Kenterberio pasakojimų“ ar François Rabelais „Gargantiua ir Pantagriuelio“, niekaip neištrinsi. To karnavalo atspindys Telšiuose gyvas, meniškas, kinematografiškas, fotogeniškas“, – sako prof. A.Bumblauskas ir nejučia pereina prie žemaičių kalbos.

Nors dukra gyvena Liuksemburge, o sūnus – Vilniuje, istorikas su jais šneka tarmiškai. Telšiuose lankydamas 95-erių mamą – tik žemaitiškai.

Gimnazija – išskirtinė visoje Lietuvoje

Paklaustas, ar aplinka, kurioje augo, turėjo įtakos jo profesiniam pasirinkimui, prof. A.Bumblauskas neabejoja, kad meilę humanitarikai tikrai įskiepijo. Telšių gimnazija buvo išskirtinė visoje Lietuvoje, nes čia gimnazistai mokėsi lotynų kalbos.

„Galite sakyti vanitas vanitatum et omnia vanitas (iš lot. – „tuštybių tuštybė ir viskas tuštybė“), bet ir mes trejus metus mokėmės lotynų kalbos, kaip ir fundamentaliai lietuvių literatūros.

Vakar kaip tik nusipirkau Nobelio premijos laureato Williamo Goldingo „Musių valdovą“, kurio neturėjau. Pasirodė 1965-aisiais, o mes 1973-iaisiais Telšiuose iš jo jau rašinį rašėm! Taip pat iš Jeano-Paulio Sartre’o „Žodžių“, Albert’o Camus „Maro“ ir t. t.

Įspūdingus mokytojus turėjom: lotynų kalbos – Stanislavą Kochanauskaitę, lituanistę Valdonę Pikiotienę. Jau mokykloje žinojau, kas yra geriausi lietuvių poetai, dailininkai, o 1974-ųjų pavasarį iš mokytojos gavau straipsnį apie profesorių Edvardą Gudavičių. Nuo tada neabejojau, kad jis – kiečiausias istorikas. Visa tai – iš mokyklos“, – didžiuojasi prof. A.Bumblauskas.

Į genialios architektūros gimnaziją, Stepono Stulginskio suprojektuotą dar 1935 m., būsimasis istorikas žiūrėdavo pro tėvų namų antro aukšto langus. Iškiliausias jos auklėtinis, kaip mano profesorius, – poetas Vytautas Mačernis.

Alfredas Bumblauskas Telšiuose / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Ketvirčiuoti Lietuvą – klaida

Kas yra Telšiai Lietuvai? Atsakydamas į šį klausimą istorikas kritikuoja bandymą dalyti Lietuvą į keturis, o su Mažąja Lietuva – į penkis regionus.

Nes Žemaitija – ne vien etnografinis regionas. „Žemaitija yra antroji Lietuvos dalis, o trečios – nėra. Tiksliau, žemaite ir aukštaite yra du daiktai, vidury nieko niera“, žemaitiškai paaiškina prof. A.Bumblauskas, pabrėždamas, kad Telšiai – ne regioninis, o nacionalinio rango miestas.

„Labai džiaugiuosi, kad tai yra suvokta, Telšiai puošiasi ir tampa Lietuvos Liucerna. Šis Šveicarijos miestas ant Keturių Kantonų ežero, apdainuoto Maironio, – vienas gražiausių mano matytų pasaulyje. Aišku, Telšiai ne tokio masto, bet jausmas panašus. Gali mielai plaukioti po Masčio ežerą valtimi, baigiamos tvarkyti krantinės.

Visas miestas išsipuošęs, turi savotiško misteriškumo, su išraiškingais akcentais, tokiais kaip Telšių katedra, Mažoji bažnyčia, „Alkos“ muziejus, ješiva, buvęs kalėjimas, tapęs neobarokiniu viešbučiu. Galėčiau vardyti ir vardyti. Telšiai traukia akį, nors buvo atvirkščiai.“

Telšiai / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Kai myli, skauda – jei kas nors negerai

Kai myli, labai skauda – jei kas nors yra negerai. O Telšiai, kaip primena istorikas, anksčiau minėti ir ne iš gerosios pusės. Jei būdavo kas blogai, prasta, sakydavo „Telšių lygis“.

„Mano kolega Antanas Kulakauskas yra kažkada sakęs, kad Telšiai – turbūt daugiausia permainų per pastarąjį 30-metį patyręs Lietuvos miestas. Sovietmečiu – pilkas, nykus, ežeras užterštas, niekada jame nesimaudydavome, nebent kitame ežero gale, bet būdavo toli važiuoti, tad lėkdavome į Germantą. Pagrindinės šventyklos tarsi buvo, tačiau bendras įspūdis – kažkas tokio labai prasčiokiško, kitaip nei dabar, kai vyksta tikrai galingas virsmas į tikrą žemaičių sostinę, normalų, originalų miestą, turintį savo kvapą, stilių“, – lygina istorikas.

Telšiai / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Atnaujinta Telšių ješiva – pasaulinio garso

Nė viename Lietuvos mieste, miestelyje, nors visi turėjo net labai garsių ir svarbių sinagogų, nebuvo tokios kaip Telšių ješiva. Ši viena žymiausių Rytų Europos judaizmo dvasinių seminarijų, įkurta 1875-aisiais, gyvavo iki 1940-ųjų, o 1941-aisiais tokiu pačiu pavadinimu (Telshe yeshiva, Rabbinical College of Telshe, Telz Yeshiva) buvo atidaryta Klivlande (JAV) ir veikia iki šiol.

„Ne veltui mano lotynų kalbos mokytoja, šimtametė S.Kochanauskaitė atsiminimuose apie jaunystės metus rašė, kad Telšiai turėjo dvi aukštąsias mokyklas: Telšių kunigų seminariją ir Talmudo akademiją – Telšių ješivą. Į pastarąją studijuoti Toros atvykdavo rabinai iš visos buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos erdvės ir aplinkinių kraštų. Žydai šią erdvę vadino Lite“, – sako prof. A.Bumblauskas.

Alfredas Bumblauskas Telšiuose / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Telšių gražintojai – garsenybės „ant visos Lietuvos“

Raudonai ir baltai šviečiantis restauruotas buvęs Telšių kalėjimas – skaudžios Lietuvos istorijos liudininkas. „Tame pastate buvo Telšių kalėjimas, jame kalėjo per 70 žmonių. Kaip mano teta pasakojo, vienas iš jų trypė kojomis per kažkokį „kolchozo“ susirinkimą, nes buvo šalta, – to užteko žmogų pasodinti. Taigi, ir tokie už nieką suimti žmonės buvo žiauriai nužudyti Rainių miškelyje už poros kilometrų nuo Telšių.

Kalėjimo pastatas, kuriame veikė vaikų muzikos mokykla, anksčiau buvo pilkas, neišraiškingas. Po restauracijos jo negalima atpažinti: puikus, neobarokinis.“

Telšiai išsiskiria konceptualia, istoriko žvilgsniu, galbūt net vieno žmogaus nuoseklia priežiūra: „Pagarba architektui Algirdui Žebrauskui, kuris atkūrė Rainių koplyčią, statytą pagal 1943 m. Jono Virako projektą, ir buvo apdovanotas Nacionaline premija.

Tačiau tuo viskas nesibaigė. Telšiškis architektas dirba toliau – visur matosi jo ranka, senų namelių atkūrimo ir naujų kūrimo kultūra su pagarba urbanistinėms erdvėms. Netgi ten, kur stovi meška su Saulės laikrodžiu, grindinyje pažymėti išnykusio kvartalo kontūrai. Nekalbant apie tai, kad buvęs Telšių technikumas, virtęs Vilniaus dailės akademijos fakultetu, – viso šio reikalo užnugaryje. Petras Gintalas arba Romualdas Inčirauskas yra garsenybės „ant visos Lietuvos“. Tai skulptoriai, sukūrę nacionalinės reikšmės kūrinius“, – pabrėžia prof. A.Bumblauskas.

R.Inčirausko sukurtos Telšių katedros durys atskleidžia Žemaičių vyskupijos istoriją. „Vienu metu visa Lietuva buvo Žemaičių vyskupijoje pas Motiejų Valančių. Suvalkija – Lenkijos karalystėje ir Seinų vyskupijoje, o beveik visa kita Lietuva – iki Ukmergės, Šventosios, Zarasų, jei galite įsivaizduoti, buvo Žemaičių vyskupystė. Tai ir matyti Telšių katedros duryse. Didinga Žemaičių vyskupijos istorija!“

Visai šalia Katedros – Didžioji žemaičių siena su išvardytais svarbiausiais žemaičių istorijos įvykiais. Kaip atkreipia dėmesį istorikas, stela su dviem datomis rodo, kad Telšiai istoriją išmano geriau nei visa Lietuva.

„Tos datos yra 313 metai ir 1413 metai. Manau, mokytojai, jei ir žino, jų neakcentuoja, nors 313-ieji yra Romos imperatoriaus Konstantino krikšto metai, kai krikščionybė, galima sakyti, pamažu ėmė tapti Romos religija, o 1413-ieji – paskutinės Europos erdvės – Žemaitijos krikšto laikas. Lygiai 1100 metų tarp šių datų ir įspūdinga tai išryškinanti stela Telšiuose.“

Alfredas Bumblauskas Telšiuose / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Skaičiuoja meškas

Atvykstantys į Telšius su miestu gali susipažinti ir skaičiuodami meškas. Kaip juokauja prof. A.Bumblauskas, kur pakliūsi, ten rasi mešką, o įspūdingiausia – meška su vaikučiais Katedros papėdėje, kurią sukūrė žinomas Lietuvos skulptorius telšiškis Romualdas Kvintas.

Prof. A.Bumblauskui akivaizdu, kad sovietmečio Telšiuose, kurie buvo po Maskvos padu, nebuvo branginama istorija: „Joje net nebuvo Lietuvos, ką jau kalbėti apie Žemaitiją ar meškas, apie kurias žinojo gal tik atskiri Žemaitijos mylėtojai, istorijos gerbėjai. Visa Žemaitijos istorija atrasta šiais laikais.“

Mokė kramtyti sūrį

Savo laiku Telšiai didžiavosi „Masčio“ trikotažo fabriku. Tačiau, istoriko žodžiais, fabriką ištiko tai, kas pirmaisiais Nepriklausomybės metais visą Lietuvos privatizaciją, vykusią neįsitvirtinus savai valiutai: „Privatizacijos čekiai taip suveikė, kad „Mastis“ buvo privatizuotas „grūzčikų“, dar paprasčiau sakant, Telšių banditų. Amerikiečių nupirkta Telšių skaičiavimo mašinų gamykla irgi neatsilaikė, tačiau iškilo „Žemaitijos pienas“.

Alfredas Bumblauskas Telšiuose / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Turime „Džiugo“ sūrį, kuris ne tik garsina Telšius, bet ir sėkmingai įėjęs į Amerikos rinką, sukūręs sūrinių su įspūdinga kava, įvairiais gaminiais tinklą. Kai lankiausi Telšiuose, mus labai svetingai priėmė „Džiugo“ kavinėje šalia Telšių katedros ant Masčio ežero kranto, mokė tą sūrį kramtyti, daug sužinojome apie sūrių brandinimą. Žodžiu, buvo įspūdinga viešnagė, gidės pasakojimų klausiausi išsižiojęs“, – kelionę į tėviškę prisimena prof. A.Bumblauskas.

Be ES investicijų nebūtų taip išgražėję ir sustiprėję

Akivaizdu, kad be ES investicijų Telšiai nebūtų galėję taip išgražėti ir sustiprėti. Kultūros tąsa justi ir dabar. Atnaujintas Kultūros centras, modernizuotas Telšių teatras, kurio vaikų studijoje būsimasis istorikas vaidino karalių.

„Atsimenu, 2004-aisiais buvo zyziančių, kad įstojus į ES dings tautiniai papročiai. Tuomet klausiau, kokie jie: per Naujuosius prisigerti „vodkės“ užkandant „Lietuviška“ mišraine ir paskui kristi veidu į ją išgėrus šampano? Tai sovietinė tragedija, o ne lietuviški papročiai“, – prisimena istorikas.

Pavyzdys, kaip Lietuvai įstojus į ES atsigavo Telšiai, – jam tik vienas iš daugelio patvirtinimų, kad Europa ne naikina mūsų tapatybę, o padeda ją atkurti, nors euroskeptikai kartojo: sunaikins, suniveliuos. Prof. A.Bumblausko žodžiais, legendinis Telšių valkata Kikilas dabar galėtų pamokyti pasiversti skenduoliais visus, kurie tuomet priešinosi Europai.

Jei būtų kuriamas filmas apie Telšius, prof. A.Bumblauskas pagrindiniu personažu rinktųsi būtent Kikilą, kaip savo „Amarkorde“ F.Fellini rinkosi Gradiską.

Logotipas
Alfredas Bumblauskas Telšiuose
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.
+55

Skaitykite daugiau

content
Gyvenimo būdas

Susituokė krepšininkas T.Rinkūnas ir D.Vaiginytė: po vestuvių paisys prosenelės patarimo

content
Gyvenimo būdas

Liepa Norkevičienė: „Greičiausiai daro išvadas tie, kurie apie mane nieko nežino“

content
Aktualu

Žygimantas Sabonis Palangoje vedė mylimąją Simoną Zinčenko

content
Aktualu

Pasauliui pristatytas naujas princo Williamo ir K.Middleton portretas: tokio pora dar neturėjo

content
Gyvenimo būdas

Anžela Adamovič 35-metį sutiko Paryžiuje: „Tokios atostogos mums su Žygimantu – pirmos“

content
Gyvenimo būdas

Erika ir Merūnas Vitulskiai: „Norime vaikus saugoti nuo neigiamų dalykų, kuriuos patys patyrėme“

content
Aktualu

Graikijoje krepšininkas Lukas Lekavičius vedė mylimąją Meliną: svarbiausia dalyvė – dukrelė Darija

content
Gyvenimo būdas

Vilniuje ištekėjo „X Faktoriaus“ nugalėtoja Milda Martinkėnaitė: meilę prisiekė atlikėjui Mantvydui Čiupliui

content
Gyvenimo būdas

R.Wilson ir mylimosios santykiai – rimti: supažindino su mama ir svarsto apie santuoką

content
Muzika

„Imagine Dragons“ pristato kinematografinį vaizdo klipą „Sharks“: kūrinį skyrė mylimam miestui

content
Aktualu

Aktorius Regimantas Adomaitis palaidotas Menininkų kalnelyje: amžinojo poilsio atgulė greta žmonos

content
Aktualu

Atsisveikinimas su netikėtai mirusia Irena Maroziene: bičiuliai rinkosi į „Stiklių“ kiemelį Vilniuje

content
„Eurovizija“

EBU sureagavo į Ukrainos pasipiktinimą: paaiškino, kodėl jai neleidžia kitąmet rengti „Eurovizijos“

content
Aktualu

Prancūzijos Rivjeroje susituokė šokėja E.Andreikaitė: amžiną meilę prisiekė verslininkui E.Barauskui

content
Muzika

Britų muzikos žvaigždė Tomas Odellas pirmąkart surengė koncertą Trakų pilyje

content
Muzika

Donato Montvydo premjera: vasariškas hitas „Bėgam“ ir išskirtinis vaizdo klipas

content
Aktualu

Atlikėjas Gamka – vienišas: po skyrybų su buvusia mergina Akvile parašė dainą

content
Aktualu

Skiriasi 91-erių žiniasklaidos magnatas R.Murdochas ir modelis J.Hall

content
Muzika

„Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ premjera – piligriminis vaizdo klipas: akylesni pastebės svarbų akcentą

content
Aktualu

Mirė garsios Rusijos grupės „Laskovyj maj“ vokalistas Jurijus Šatunovas: dainininkui buvo 48-eri

content
Muzika

R.Ščiogolevaitė, V.Genytė ir A.Pilvelytė pristato dainą „Vilty“: prabilo apie trijulės draugystę

content
Aktualu

Žinomus žmones aplankė „Penktos kojos“ gyvūnai: Nainiai priglaudė Bruno

content
Aktualu

Liepa Norkevičienė: „Sunkiausia, kai esi vieniša“

content
Aktualu

Gabrielė Vilkickytė – apie ligą, kuri pakeitė požiūrį į gyvenimą: „Be jos aš būčiau kitas žmogus“

content
Aktualu

Kojos lūžį Kyjive patyrusi Ruslana neatvyko į koncertą Amsterdame: pasiuntė svarbią žinią

content
Aktualu

Lietuva atsisveikina su teatro ir kino grandu Regimantu Adomaičiu: prie urnos – ypatinga nuotrauka

content
Aktualu

Amsterdame koncertavusi Verka Serdiučka pakeitė savo hito žodžius: suskambo „Russia Goodbye“

content
Muzika

Eros Ramazzotti pristato naują dainą: kūrinys – iš rugsėjį pasirodysiančio albumo

content
Aktualu

Karą smerkiantiems A.Pugačiovai ir M.Galkinui – dar vienas Rusijos kirtis: žada konfiskuoti jų pilį

content
Stilius

Saugirdas Vaitulionis: „Be akinių nebegaliu“

content
Gyvenimo būdas

Į madingiausią vasaros vakarėlį Vilniuje rinkosi ryškiausi veidai: stilingai atšventė gimtadienį

content
Kultūra

Antrasis MO muziejaus žurnalo „MOgazino“ numeris: kas kuria miestus?

content
Muzika

I.Jankauskaitė pristato muzikinį klipą: įsiamžino jaunavedžių poros, finale – Ingos staigmena

content
Aktualu

Irenos Marozienės dukra paskelbė, kur ir kada vyks atsisveikinimas su netikėtai mirusia verslininke

content
Aktualu

Asta Valentaitė – apie paskutinį pokalbį su Irena Maroziene ir susitikimą, kuris nebeįvyks

content
Aktualu

Aktoriaus R.Adomaičio šeimos laiškas: „Regimanto gyvenimas buvo kupinas aistros“

content
Muzika

„Brainstorm“ gros Vilniuje: „Gyventi be gyvų koncertų – tai kaip kąsti sumuštinį per celofaną“

content
Muzika

Atlikėjas Gebrasy pristato naują vasarišką dainą „Šalia“: turi svarbų kvietimą

content
Muzika

Neišbaidė net lietus: sostinėje savo debiutinį albumą pristatė sparčiai populiarėjantis Gamka

content
Aktualu

Vilniuje – filmo „Kartą kaime“ premjera: garsūs aktoriai, raudonas kilimas ir 1949-ųjų „pikapas“

content
Aktualu

Andriaus Užkalnio jaunesnioji dukra Milda baigė mokyklą: „Aš tavimi didžiuojuosi“

content
Kultūra

Knygą „Atatrankos“ pristatanti N.Oželytė: „Noriu padėti kitiems, kaip kažkada pati sulaukiau pagalbos“

content
Aktualu

Dainininkė Daiva Starinskaitė tapo mama: su sužadėtiniu Chrisu susilaukė pirmagimio

content
Kultūra

Pokalbiai apie Joną Meką MO muziejuje kviečia prisiminti ir naujai atrasti išskirtinį kūrėją

content
Gyvenimo būdas

Princas Williamas švenčia 40-metį: karališkoji šeima dalijasi nematytais kadrais ir įdomiais faktais

content
Aktualu

Rimantė Kulvinskytė laukiasi antros atžalos: žinią pranešė kūrybiškai

content
Aktualu

Ingrida Martinkėnaitė pardavė būstą Palangoje: pasidairius svetur – įsigijo namus Gran Kanarijoje

content
Gyvenimo būdas

Susituokė Jehovos šeimoje augusi D.Rudžinskaitė ir T.Ivanauskas: vestuvės – be tėvų, bet su humoru

content
Muzika

Dainotas Varnas pristato naują kūrinį: daina „Disco“ – bandymas atrasti savo naują muzikos stilių

content
Aktualu

Šventė prie Baltojo tilto – tinklinio mylėtojai surengė nepamirštamą fiestą