Alerginė sloga: simptomai, savigydos klaidos ir gydymo naujovės

Sloga
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-12-06 08:05
Alerginė sloga (rinitas), kaip ir dauguma kitų alerginių ligų, dažniausiai buvo priskiriama prie nepagydomų ligų, o sergantiesiems patariama vengti alergeno, mažinant kontakto tikimybę arba vartojant vaistus, dažnu atveju ir profilaktiškai.

Po nuoseklių tyrimų, kuriuose aktyviai dalyvavo mokslininkai alergologai ir imunologai, buvo sukurtas naujas, efektyvus alerginio rinito gydymo būdas – specifinė imunoterapija.

Alerginis rinitas – ne tik sloga

„Alergija tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nerimta liga. Įsivaizduokite, alergiški žmonės dešimtmečius kenčia dėl bėgančios nosies, ašarojančių akių. Jie tampa irzlūs, suprastėja dėmesio koncentracija, blogėja net gebėjimas mąstyti“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klinikinė imunologė Živilė Korsakienė.

Dėl alerginio rinito ne tik suprastėja gyvenimo kokybė, sumažėja darbingumas, ši liga daro įtaką darbo ir mokymosi rezultatams. Dėl sutrikusio miego nuo alerginio rinito kenčiantys žmonės dieną būna mieguisti, juos nuolat kankina nuovargis.

„Neretai tenka matyti pacientus, kurių veido bruožai ir elgesys yra specifiniai. Suaugę žmonės tai gali nuslėpti arba užmaskuoti, tačiau stebint vaikus, labai akivaizdžiai matyti padidėjęs irzlumas, nuotaikų kaita“, – sako gydytoja Ž.Korsakienė.

Deja, savigyda ir delsimas kreiptis į specialistą kainuoja brangiai – tiek sveikatos, tiek gyvenimo kokybės aspektais.

Alerginiu rinitu sergančių žmonių akys būna paraudusios, matyti tamsūs ratilai, dėl sunkaus kvėpavimo per nosį burna praverta, ilgainiui formuojasi ir netaisyklingas sąkandis, nuo nuolatinio nosies trynimo jos galiukas tarsi užsiriečia (vadinamoji „saliuto nosis“). Alerginiu rinitu sergantys žmonės dėl nuolat varvančios nosies negali visavertiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, užsiimti aktyvia sportine veikla, lankytis teatruose, koncertuose, iškylauti gamtoje, nukenčia ir asmeniniai santykiai.

Alerginio rinito mastas, ypač išsivysčiusiose šalyse, sparčiais tempais auga ir greit pasieks epidemijos lygį. Jis vargina jau apie 20–30 proc. populiacijos. Sveikatos priežiūros sąnaudos šiai problemai spręsti taip pat drastiškai didėja. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, alerginis rinitas yra itin aktuali sveikatos problema, daugybė specialistų – alergologų ir klinikinių imunologų – turėtų dalyvauti ją diagnozuojant ir gydant.

Gydytoja Ž.Korsakienė akcentavo, kad tik alergologas-klinikinis imunologas, tiksliai nustatęs alergijos priežastį, gali taikyti pažangiausią gydymo metodą – specifinę imunoterapiją.

Alerginė sloga signalizuoja apie hiperaktyvią imuninę reakciją

Žmonės, dažnai sergantys sloga, mano, kad tai – silpno imuniteto pasekmė. Vis dėlto alergija yra hiperaktyvi imuniteto reakcija į įprastus, mus supančius aplinkos veiksnius (įvairių augalų žiedadulkes, namų dulkes, pelėsį ar naminių gyvūnų kailį, epidermį, seiles ir pan.). Todėl organizmo grūdinimas, kitos imunitetą stiprinančios priemonės mažai tepadės.

Namų dulkės, žiedadulkės, katės, šunys ar pelėsis šiaip jau neturėtų žmogui kelti pavojaus, tačiau alergiško žmogaus organizme vyksta neįprastos reakcijos: imuninė sistema tam tikras aplinkoje esančias medžiagas supranta kaip įsibrovėlius ir pradeda gaminti baltymus, kurie sąveikaudami su alergenais sukelia lėtinį uždegimą. Todėl nosies ir akių gleivinės paburksta, jų sekrecija padidėja, vargina nuolatinė vandeninga sloga, ašarojimas.

Gydytoja Ž.Korsakienė atkreipė dėmesį, kad, esant nuolatiniam gleivinių uždegimui, vystosi įvairios komplikacijos: dažnesni sinusitai, ausų ar net plaučių uždegimai. Pagaliau negydant alergijos, ji gali progresuoti iki bronchų astmos, o tai jau sudėtinga, net grėsmę gyvybei kelianti liga.

Kada reikėtų kreiptis į alergologą ir klinikinį imunologą?

Dažnai tenka stebėti, kad pacientai į alergologą ir klinikinį imunologą kreipiasi tik po kelerių metų ar net dešimtmečio nuo simptomų atsiradimo. Dėl nepakankamo informuotumo tokie pacientai klaidingai mano, kad jiems niekas negali padėti.

„Smagu, kai nustačius alergenus, pradėjus tinkamai gydyti ir sudarius alergenų vengimo planą, pacientai džiaugiasi nauju gyvenimu“, – sakė Ž.Korsakienė. Dažnai tenka girdėti: „Būčiau žinojęs, būčiau anksčiau kreipęsis.“ Deja, savigyda ir delsimas kreiptis į specialistą kainuoja brangiai – tiek sveikatos, tiek gyvenimo kokybės aspektais.

Dėl ligos progresavimo vystosi negrįžtami anatominiai organų pokyčiai. Negydoma alergija linkusi plėstis, kisti. Tik alergologas-klinikinis imunologas, atlikęs specifinius tyrimus ir įvertinęs ligos istoriją, gali nustatyti tikslią alergijos priežastį ir skirti reikiamą gydymą. „Tinkamai gydant, net apie 80 procentų pacientų galima visiškai išgydyti ar bent jau iki minimumo sumažinti alerginio rinito simptomus“, – teigė gydytoja Ž. Korsakienė.

Svarbus gydytojo ir paciento bendradarbiavimas

Nustatyti alerginio rinito priežastį ir skirti gydymą yra specialisto kompetencija. Taip pat labai svarbu šviesti pacientus, kad jie žinotų, kaip gyventi sergant alerginiu rinitu. Tačiau gydymas bus nevisavertis, jei pacientas nebendradarbiaus su gydytoju ir nesilaikys jo rekomendacijų.

„Opi problema yra vaikų alergijos. Kartais gydytojui tenka nelengva užduotis. Pavyzdžiui, dėl paciento sveikatos reikia rekomenduoti atsisakyti naminio gyvūno. Po tokios rekomendacijos ne vieno vaiko akyse teko matyti ašaras, tačiau jei nustatyta alergija, pavyzdžiui, katės kailiui, ji tik stiprės, jei pacientas ir toliau gyvens su tuo gyvūnėliu“, – patirtimi dalijosi gydytoja Ž. Korsakienė.

Kai tikrai nėra galimybių ar neapsisprendžiama atiduoti gyvūnėlį geriems žmonėms, lieka galimybė taikyti etiologinį gydymą specifine imunoterija. Vis dėlto alergeno pašalinimas iš supančios aplinkos yra labai svarbus sėkmingo gydymo veiksnys.

Kokios dažniausios klaidos gydant alerginį rinitą?

Anot gydytojos, dažniausia klaida yra savigyda. Dešimtmečius vienas populiariausių vaistų, kurių griebdavosi alergiški žmonės, buvo tavegilis. Informacija apie vaistus pacientai dalijasi tarpusavyje, o į gydytoją net nesikreipia. Tačiau dėl šalutinio poveikio tavegilis nebeturėtų būti vartojamas. Vaikams jis gali sukelti net raidos sutrikimų ar hiperaktyvumą. Yra naujos kartos vaistų, kurie neturi tokio neigiamo šalutinio poveikio.

Kita dažniausiai pasitaikanti medikamentinio gydymo klaida – vaistinėse be recepto parduodami vaistai, kurie sutraukia gleivinių kraujagysles. Tokie vaistai veikia efektyviai ir greitai, tačiau nesaikingas jų vartojimas gali sukelti tam tikrą priklausomybę ir medikamentinę slogą. Be to, toks gydymas neveikia pagrindinio alerginio rinito išsivystymo mechanizmo – lėtinio uždegimo.

Specifinė imunoterapija – pažangiausias alerginio rinito gydymo metodas

Egzistuoja du pagrindiniai alerginio rinito gydymo būdai: simptominis ir etiologinis (priežastinis). Pirmuoju atveju skiriama vaistų, mažinančių simptomus. Tai – antihistamininiai vaistai ir vietiniai gliukokortikosteroidai. Toks gydymas efektyvus, tačiau nepanaikina ligos priežasties.

Naujausias ir pažangiausias alerginio rinito gydymas yra specifinė imunoterapija. Pasak gydytojos Ž.Korsakienės, taikant šį gydymo metodą, galima pakeisti ligos eigą ir visiškai ją išgydyti.

Alergologas-klinikinis imunologas, atlikęs išsamius tyrimus, nustato konkrečius alergenus, kurie įjautrina organizmą, ir paskiria individualizuotą gydymą – imunoterapiją. Jos pagrindinis principas – gydymas mažomis natūraliomis alergenų dozėmis, siekiant pripratinti organizmą prie alergeno ir taip padaryti jį nejautrų.

Yra įrodyta, kad specifinė imunoterapija užkerta kelią įsijautrinimui kitiems alergenams bei, svarbiausia, mažina tikimybę susirgti bronchų astma.

Taikant specifinę imunoterapiją, sumažėja simptominių vaistų vartojimas, gerėja paciento gyvenimo kokybė, mažėja sergamumas ir nedarbingumas. Specifinę imunoterapiją galima taikyti ir vaikams, ir suaugusiesiems, tačiau gydymą būtinai turi prižiūrėti profesionalus alergologas-imunologas.

Dėl įvairių priežasčių specifinė imunoterapija vis dar taikoma ne visuomet, kai to tikrai reikia. Paprastai gydymas užtrunka 3–5 metus, todėl itin svarbi paciento motyvacija ir kantrybė. Specifinės imuninės terapijos rezultatams neprilygsta jokie kiti gydymo metodai, todėl tai kol kas vienintelis būdas įgyti imuninę toleranciją ligi tol kamavusiems alergenams.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai