Alergija šalčiui: medikės patarimai, kaip atpažinti ir kaip gydytis

Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2016-01-17 10:43
Kai kurie žmonės yra alergiški šalčiui, o alerginę reakciją jiems gali sukelti netgi teigiama 10–15 laipsnių temperatūra, LRT Radijui sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vyresnioji gydytoja alergologė klinikinė imunologė Anželika Chomičienė.

– Kas yra alergija šalčiui?

– Alergija šalčiui yra reakcija į tokį fizinį dirgiklį, kaip šaltis, ir ji pasireiškia odos bėrimu. Tai nėra sloga ar kosulys. Bėrimas yra dilgėlinis – odą beria pūkšlėmis, kurių atsiranda staiga (sušalus, nuo šalto oro, šalto vandens, drėgmės) ir kurios praeina lygiai taip pat gana greitai (sušilus, įėjus į šiltą patalpą). Ši alergija pasireiškia ne tik žiemą – gali būti ir vasarą, maudantis šaltame vandenyje, ypač Baltijos jūroje. Reakcija gali būti ir labai rimta – anafilaksinė: žmogui pasidaro silpna, nukrinta kraujospūdis, ir jis, jeigu ilgai būna vandenyje, netgi gali prarasti sąmonę.

Tai priklauso nuo temperatūrinio slenksčio, tai yra temperatūros, į kurią žmogus reaguoja. Nors temperatūra kiekvienam žmogui, sergančiam šalčio alergija, labai skirtinga, paprastai tas slenkstis prasideda nuo teigiamos temperatūros (nebūtinai nuo neigiamos). Mes savo klinikoje turime testą, kuriuo galime išmatuoti kritinę temperatūrą. Iš patirties galiu pasakyti, kad tas slenkstis dažnai būna +10 ar +15 laipsnių.

– Alergija šalčiui gali pasireikšti staiga, pavyzdžiui, imant mėsą iš šaldymo kameros ar net geriant kokteilį su ledukais?

– Alergija šalčiui, dar vadinama kontaktine šalčio dilgėline, atsiranda dėl kontakto su šalčiu. Dažniausiai ją sukelia šaltas oras ar šaltas vanduo, tačiau gali sukelti ir ilgesnis kontaktas su bet kokiais šaltais daiktais. Žmogus gali reaguoti ir į šaltą maistą ar šaltus gėrimus – tada gali patinti ir gleivinės, bet ši reakcija nėra tokia dažna, kaip atrodytų. Mes visų pacientų, sergančių šalčio dilgėline, klausinėjame, ar jie reaguoja į šaltą maistą ar gėrimus, ir teigiamai atsako mažuma pacientų.

Žmonės, kurie serga kitomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, alergine sloga, alergine astma, maisto alergija, dažnai serga ir šalčio dilgėline.

Kasmet į mus kreipiasi ne mažiau kaip 20 pacientų, o iš tiesų šalčio dilgėlinė sudaro iki trečdalio visų fizinių dilgėlinių. Fizinėms dilgėlinėms priklauso dermografizmas (kai dilgėlinė atsiranda nuo braižymo, kasymo), šalčio dilgėlinė, šilumos dilgėlinė, cholinerginė dilgėlinė. Dažnai būna keistas šalčio dilgėlinės ir cholinerginės dilgėlinės, kuri atsiranda nuo padidėjusios kūno temperatūros, nuo prakaitavimo, derinys. Šiomis dviem ligomis gali sirgti vienas žmogus – jį bers ir nuo šalčio, ir nuo karščio.

Taip pat skaitykite: Eksperimentas: kaip dvi savaitės be kosmetikos veikia odą ir plaukus

– Jei žmogus mato, kad išbėrė rankas, veidą, jau galima įtarti alergiją šalčiui? Ar gali išberti ir kitas kūno vietas?

– Dažniausiai beria veidą ir rankas, nes tai atviros kūno vietos, kurios gauna šalčio. Bet, jei žmogus ilgiau pabūna lauke, yra ploniau apsirengęs, gali išberti ir uždengtas vietas. Kaip minėjau, reakcija į šaltį būna labai greita, tad pats žmogus suvokia, kad turbūt beria nuo šalčio, pavyzdžiui, kiekvieną kartą, išėjus į šaltą orą, įėjus į šaltą patalpą, labai greitai parausta oda, patinsta, ima niežėti. Nors, žinoma, dažniau beria atviras kūno vietas.

 

– Jei žmogus alergiškas maistui ar įkvepiamiems alergenams, ar jis bus alergiškas ir šalčiui?

– Žmonės, kurie serga kitomis alerginėmis ligomis, pavyzdžiui, alergine sloga, alergine astma, maisto alergija, dažnai serga ir šalčio dilgėline. Bet visiškai nebūtinai jie turi sirgti šalčio dilgėline – tiesiog jie labiau linkę sirgti ta liga. Ir atvirkščiai, žmonės, kurie nėra ir niekada nebuvo alergiški, gali susirgti šalčio dilgėline. Dažniausiai tai – jaunų žmonių liga, dažniau serga moterys. Ji gali trukti iki penkerių metų (toks vidurkis), o paskui gali netikėtai, kaip ir atsirado, išnykti.

– Vaikai irgi serga ta liga?

Rimtoji anafilaksinė reakcija, maudantis šaltame vandenyje arba ilgai būnant labai šaltoje aplinkoje, irgi yra labai aiški: be dilgėlinės, atsiranda dar ir silpnumas, pritemsta sąmonė.

– Vaikai gali sirgti šalčio dilgėline. Įvairių šaltinių duomenimis, gal serga šiek tiek rečiau negu suaugusieji, bet kai kurie šaltiniai ir panašų dažnį nurodo. Bėrimai būna matomi, labai aiškūs – paraudimas su patinimu ir aiškiu niežuliu, taigi vaikai kasysis. Rimtoji anafilaksinė reakcija, maudantis šaltame vandenyje arba ilgai būnant labai šaltoje aplinkoje, irgi yra labai aiški: be dilgėlinės, atsiranda dar ir silpnumas, pritemsta sąmonė.

Netgi iki 70 proc. pacientų, kurie serga šalčio dilgėline, nors kartą gyvenime patiria tokios sisteminės reakcijos epizodą į šaltį.

Taip pat skaitykite: Aromaterapijos specialistės: 5 eteriniai aliejai padeda išvengti ligų visą žiemą

– Kaip prižiūrėti save ar vaikus, sergančius tokia liga?

– Buitinės priežiūros priemonės – riebūs tepalai, kuriais reikia pasitepti veidą, rankas (atviras kūno vietas, kurios neabejotinai kontaktuoja su šalčiu). Tai padaryti reikia valandą ar pusvalandį prieš einant į šaltą orą. Be to, veidas ir galūnės neturi būti drėgnos, nes drėgmė pritraukia šaltį ir šalčio poveikis pasireiškia dar stipriau. Kartais reikia dar stipraus vėjo, kad atsirastų dilgėlinė. Kita priemonė – naujos kartos antihistamininės tabletės, kurios neslopina ir nemigdo. Tačiau šiuos preparatus paskiria gydytojas.

Naujausi straipsniai