Tik prietaringi žmonės gimtadienio nešvenčia jo išvakarėse. Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus šiandien švenčiantis savo jubiliejinį 45-metį, jo iškilmes pradėjo dar vakar. Susirinkę draugai jam nešė ne ištaigingas dovanas, o pinigus, už kurias šis ketina pirkti benamiams vilnones kojines. O štai jo žmona, manekenė Monika Račiūnaitė patikino, kad įkvėpta vyro per savo 24-ąjį gimtadienį taip pat norėtų padaryti socialinę akciją.
Nors visi Aleksandro svečiai ir privalėjo dovanoti kojines, portalui Žmonės.lt Monika pasakojo, kad ji nėra priversta laikytis tik šio principo. „Aš galiu dovanoti ką noriu. Aišku, aš ir kojines galiu padovanoti, nes irgi esu juk pakviesta į šį vakarėlį. Savo dovanos dar neįteikiau, bet galiu jus patikinti, tai tikrai nebus kojinės“, – intrigavo Monika.
Tenka pripažinti, kad per savo gimtadienį nebūti egoistu – labai sunki užduotis. Tačiau savo vyrą itin šiuo klausimu itin palaikanti Monika tikino, kad toks vyro poelgis jai yra itin gražus.
„Labai teigiamai vertinu šį Aleksandro poelgį. Iš tikrųjų, negaliu sakyti, kad manęs toks jo sprendimas nenustebino, bet juk labai smagu, kad jam didžiausia dovana – draugai, gera kompanija. Jis dovanų prašė ne sau, reiškiasi, jam dovana yra daryti gerą kitiems. Man tai labai svarbu ir gražu“
Savo gimtadienio nešvenčianti Monika svarstė, galbūt šį kartą ji surengs savo šventę, kurios proga norėtų surengti panašaus pobūdžio socialinę akcija. Tačiau ją sietų su vaikais.
„Ateityje tikrai norėčiau surengti socialinę akciją savo gimtadienio sąskaita. Labiau ją siečiau su vaikais. Tapusi mama, aš žinau kiek meilės ir šilumos reikia tam mažam kūdikėliui, tad norėčiau padėti tiems vaikams, kurie neturi meilės, šeimos, šilumos ir mamos“, – pasakoji ji.
Išvakarėse įvykusioje šventėje Monika ir Aleksandras, kaip ir reikėjo tikėtis, pasirodė be savo rugpjūtį gimusio sūnaus Mykolo. Portalui pasiteiravus, ar jai nebuvo sunku palikti pirmagimio su svetima moterimi, Monika atsakė ilgai nesvarsčiusi: „Dabar radome nuostabią auklę. Be to, Mykoliukas puikiai miega naktį, tad aš jį užmigdžiau ir išėjau. Žinoma, užsibūti ilgai mes negalėsime, bet man jau pakankamai smagu, kad auklė sutiko padirbti tokį vėlų metą. Manau, radome tinkamą žmogų“.