Akys įspėja apie ligą

Akys / Fotolia nuotr.
Akys / Fotolia nuotr.
2012-05-01 17:22
AA

Jau senovės Egipte, Tibete, Graikijoje gydytojai mokėjo diagnozuoti ligas iš akių rainelės. Yra išlikę rašytinių šaltinių, patvirtinančių, kad jau tais laikais žinota, jog akies rainelė yra viso organizmo žemėlapis. Ir tai – jokia mistika.

Graikų gydytojas Hipokratas dar antikos laikais diagnozuodavo ligas iš akių rainelės. Jis žinojo, kad akys – ne tik žmogaus sielos, bet ir sveikatos veidrodis. Kad pagal akių rainelės pakitimus galima nuspėti ligas ankstyvoje stadijoje, taip pat įžvelgti žmogaus polinkį sirgti tam tikromis ligomis. Ypač aukštą lygį šis diagnostikos metodas buvo pasiekęs senovės Egipte.

Šiais laikais diagnozavimas iš akių rainelės vadinamas iridologija (išvertus iš lotynų kalbos, iris reiškia „rainelė“).

Vakaruose iridologijos mokslas atsirado palyginti neseniai, XIX amžiaus pabaigoje. Šiuolaikinės iridodiagnostikos pradininku laikomas vengrų gydytojas Ignazas von Peczely, pirmasis sudaręs akies rainelės „žemėlapį“. Jis nustatė, kad kiekviena kūno dalis, kiekvienas organas turi atitikmenis ne tik pėdose ar delnuose, bet ir akių rainelėje. Ji yra tarsi viso kūno žemėlapis. Akies rainelę padalijus į lygias padalas (panašiai kaip laikrodžio ciferblatas, suskirstytas į valandas) ir žinant, kurį organą atitinka konkretus laukelis, labai nesunku  diagnozuoti jo būklę. Tereikia mokėti skaityti ženklus ir jau pradinėje ligos stadijoje galima užkirsti jai kelią. Pavyzdžiui, pageltusi junginė rodo sutrikusią kepenų veiklą. Tokiu atveju reikia nuolat atlikti kepenų tyrimus, atsisakyti riebaus maisto, nepiktnaudžiauti svaigalais bei vaistais – tada galbūt kepenys nepriekaištingai funkcionuos dar šimtą metų. 

Padeda išvengti daugelio ligų

Iridodiagnostika unikali tuo, kad rodo gresiančias ligas, kurios fiziniame kūne gali išryškėti net po daugelio metų. Žinant silpnąsias savo organizmo vietas, daug lengviau užkirsti kelią ligai, ją atitolinti ar susilpninti simptomus.

Dabar ir Lietuvoje daugelyje netradicinės medicinos centrų atliekami iridologiniai tyrimai. Diagnozavimą iš akies rainelės labai palengvino sukurta speciali kompiuterinė programa. Padarius akių nuotrauką, kompiuteris pats „nustato“ pažeidimus bei pateikia išsamų sveikatos būklės įvertinimą. Ši metodika leidžia įžiūrėti plika akimi nematomus pakitimus: įtrūkas, patamsėjimus, įvairias dėmeles ir pan. Sveiko žmogaus akių baltymai būna švarūs ir balti, vyzdžiai apvalūs, vienodi, pačiame rainelės centre. Bet koks drumstumas, spalvos ar kitokie pakitimai yra ženklas, kad galima įtarti esant sutrikimų.

Anot iridologijos specialistų, taikant šiuolaikinę kompiuterinę iridodiagnostiką, įmanoma nustatyti net tam tikras genetiškai paveldėtas ligas. Tarkim, nuspėti, ar vaikas paveldėjo ligą, kuria serga vienas iš jo tėvų (cukrinį diabetą, skydliaukės, onkologines, inkstų, širdies ir kt.).

Pamėginkite diagnozuoti pati

Įsivaizduokite rainelę tarsi laikrodžio ciferblatą. Ties 12 valanda yra smegenų zona. Pakitimai šiame plotelyje signalizuoja apie smegenų būklę. Tarp 2–4 valandos yra širdies, bronchų ir skydliaukės zona, tarp 4 ir 8 valandos – inkstų, šlapimo takų bei lytinių organų zona. Vidinė rainelės dalis, kuri juosia vyzdį, suteikia informacijos apie skrandžio ir žarnyno (virškinamojo trakto) veiklą.

Atidžiau apžiūrėjusi akis pro didinamąjį veidrodį, galite pamėginti apibūdinti savo organizmo būklę. Tiesa, nepatyrusiesiems tai padaryti kur kas sunkiau, galima suklysti, todėl neskubėkite daryti išvadų. Jei kilo įtarimų, pasitarkite su šeimos gydytoju, kuris prireikus atliks tyrimus ir patvirtins arba paneigs jūsų būgštavimus.

Iridodiagnostika – puiki pagalbinė priemonė, padedanti nustatyti organų veiklos sutrikimus esant ankstyvai ligos stadijai. Be abejo, įtarus tam tikrą ligą, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti papildomus medicininius tyrimus.

Dešinėje pusėje esantys organai atsispindi dešiniosios akies rainelėje, o kairėje – kairiosios. Šviesios dėmelės rodo uždegimą, tamsios – tam tikro organo veiklos silpnėjimą arba ligos progresavimą. 

Dėmesio: diagnozuoti geriausiai pirmojoje dienos pusėje, kol akys nepavargusios. Ilgai dirbant, tarkim, kompiuteriu, akių junginė stipriai parausta, sunkiau įžiūrėti pakitimus, be to, jie gali būti atsiradę dėl pervargimo ir pan.

Akys – ligų „žemėlapis“

  • • Vidinė rainelės dalis, esanti arčiausiai vyzdžio, suteikia informacijos apie virškinamojo trakto veiklą. Jei spalva tolygi, nėra jokių įtrūkų ar ryškių pigmentinių dėmelių, nėra ko baimintis. Priešingu atveju, ypač jei dažnai skauda skrandį, trinka virškinimas, pavalgiusi apsunkstate, pučia pilvą arba graužia rėmuo, reikėtų keisti mitybą ir pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar mitybos specialistu.
  • • It kraujagyslės išsiraizgiusios linijos, gelsvai rusvos dėmelės akių baltyme byloja apie kraujotakos ir medžiagų apykaitos sutrikimus.
  • • Šviesios dėmelės rodo uždegimą, tamsios – tam tikro organo veiklos sutrikimą.
  • • Pigmentinės dėmelės, kurių spalva itin skiriasi nuo rainelės spalvos, gali būti ženklas, kad užsiteršęs organizmas ir kaupiasi toksinų. Derėtų išvalyti organizmą, daryti iškrovos dieną ir pan.
  • • Patamsėjęs rainelės kontūro apvadas bei švytinčios vagelės ties rainelės ir vyzdžio riba dažniausiai rodo, kad žmogus daug rūko arba piktnaudžiauja vaistais, t. y. organizme yra susikaupę daug kenksmingųjų medžiagų. Ilgainiui tai gali sukelti rimtų negalavimų.
  • • Jei aplink vyzdį įžvelgiate šviesesnį, į aureolę panašų apvadą, jus vargina lėtinis padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, kurį nuolat slopinate vaistais.
  • • Dvi didelės ovalios dėmės apatinėje rainelės dalyje įspėja apie paveldėtą inkstų veiklos nepakankamumą.
  • • Aplink vyzdį pakitusi spalva arba pastebimi kitokie pakitimai byloja, kad sutrikusi skrandžio ar žarnyno veikla.
  • • Jei rainelės šone (ciferblate būtų maždaug ties 3 valanda) pastebėjote pakitimų, ypač tamsių dėmelių, vertėtų pasitikrinti širdį.
  • • Pageltusi odena rodo, kad prastai funkcionuoja kepenys (pavyzdžiui, taip nutinka susirgus gelta). Arba valgote pernelyg riebiai ir dėl to susikaupė daug gleivių. Pasikonsultuokite su gydytoju. Į valgiaraštį įtraukite daugiau daržovių ir nesmulkintų grūdų, venkite mėsos, pieno ir jo produktų.
  • • Jei odena įgijo melsvą atspalvį, vadinasi, trūksta kalcio. Šio mikroelemento gausu pieno produktuose, fermentiniame sūryje, kiaušiniuose, slyvose, kopūstuose.
  • • Geltonos dėmelės gali reikšti, kad kraujyje ypač daug cholesterolio. Reikia atlikti kraujo tyrimus.
  • • Raudonų dėmelių atsiranda sergant reumatinėmis ligomis. Praverstų specialisto konsultacija.
  • • Akių baltymo kapiliarai paprastai sutrūkinėja padidėjus kraujospūdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai. O gal dirbate įtemptą protinį darbą (daug laiko praleidžiate prie kompiuterio, skaitydama ir pan.)? Kad akys nepervargtų, darykite pertraukėles, akių mankštą, pasirūpinkite geru apšvietimu.
  • • Išblukęs lankas išorinėje apatinės ar viršutinės rainelės dalies pusėje reiškia, kad organizmas labai išsekęs. Tai ankstyvos aterosklerozės ir organizmo senėjimo ženklas.
  • • Juodos pigmentinės dėmelės gali reikšti polinkį sirgti vėžiu. Pasikonsultuokite su akių gydytoju.
  • • Balkšvi „voratinkliai“ įspėja apie nusilpusį imunitetą, lėtinį uždegimą ir reumatą. 

Ką reiškia rainelės spalva

Neatsitiktinai šiltų kraštų žmonių akių spalva būna tamsi, o šiauriečių šviesi. Žydra ar pilka rainelė keturiskart jautresnė šviesai nei tamsiai ruda ar juoda. Pastarojoje daugiau melanino, t. y. pigmento, saugančio organizmą nuo saulės spindulių pertekliaus.

Teigiama, kad akių spalva išduoda ir polinkį sirgti tam tikromis ligomis. Pilkų ir melsvų akių žmonės dažniau serga peršalimo, kvėpavimo takų, inkstų, kraujotakos ir skydliaukės ligomis, taip pat alergija ir reumatu. Tamsiaakiai linkę sirgti vidaus sekrecijos liaukų, širdies ir kraujagyslių, nervų ligomis. Anot specialistų, žaliaakius ir rudakius dažniau kamuoja padidėjęs rūgštingumas, opaligė ar akmenligė.

Dėmesio!
Rainelės piešinys atspindi ir įgimtus organizmo ypatumus. Moterų dešinė akis rodo iš motinos giminės paveldėtą sveikatos būklę, o kairė – iš tėvo. Vyrų priešingai. Savo sveikatos stiprumą paveldime iš keturių kartų, nors yra mokslininkų, kurie teigia, kad net iš septynių.