Aktualūs klausimai apie akis

Užmerktos akys / Fotolia nuotr.
Užmerktos akys / Fotolia nuotr.
2013-03-11 13:00
AA

Nors akys – vienas svarbiausių mūsų organų, deja, reta kuri iš mūsų jomis rūpinasi tinkamai. Ką daryti, kad mūsų akys neperštėtų, nebūtų sausos ir paraudusios? Į ką atkreipti dėmesį perkant akinius nuo saulės? Ką būtina žinoti daug dirbant kompiuteriu? Ar kontaktiniai lęšiai kenkia akims? Išsamius atsakymus į visus šiuos daugelį mūsų kamuojančius klausimus rasite šiame straipsnyje.

Ar tiesa, kad jautresnės šviesiaodžių, šviesiaplaukių ir mėlynakių akys?

Tiesa. Tokiems žmonėms ypač reikėtų nešioti akinius nuo saulės dirbant ar daug laiko praleidžiant lauke, vartojant preparatus, sukeliančius jautrumą UV spinduliams (antibiotikus, raminamuosius, kai kurių rūšių hormoninius kontraceptikus).

 

Ar visi akiniai nuo saulės apsaugo nuo žalingų UV spindulių?

Ne. Įsigykite akinius su UV spindulių nepraleidžiančiais lęšiais (gali būti ir nespalvoti). Tamsių stiklų akiniai be UV dangos neapsaugo nuo kenksmingų saulės spindulių. Nepainiokite akinių su akiniais antirefleksine danga: jie neapsaugo nuo UV spindulių, tik atspindi šviesą ir įvairius atspindžius, kuriuos skleidžia kompiuterio ekranas, pravažiuojančių automobilių šviesos, šlapia asfalto danga ir t. t.

Žmonėms, kurių akys jautrios, ašaroja, siūloma rinktis akinius su UV filtru ir tamsintais stiklais. Vien UV danga neapsaugo nuo šviesos poveikio – tik nuo žalingų UV spindulių. 

 

Ar yra kontaktinių lęšių su UV spindulių apsauga?

Yra, tačiau jie saugo tik rageną. Kad apsaugotumėte junginę ir vokus, turėtumėte nešioti akinius tamsintais stiklais.

Pirkdama kontaktinius lęšius, teiraukitės, ar jie saugo nuo UV spindulių. Paprastai būna užklijuotas lipdukas su užrašu, tarkim, 400 nm (nanometrai, nurodantys UVA ir AVB spindulių bangos ilgį).

 

Ar kontaktiniai lęšiai kenkia akims?

Kontaktiniai lęšiai visame pasaulyje laikomi viena saugiausių regėjimo koregavimo priemonių. Tinkamai parinkti, nešiojami ir prižiūrimi, jie akims nekenkia. Ypač patys naujausi. Jie yra labai laidūs deguoniui, dėl to akys gali „kvėpuoti“. Taip pat turi UV spindulių apsaugą, minkšti ir puikiai prisitaikantys.

 

Ar kontaktinius lęšius gali nešioti ir vaikai?

Taip, tik jiems sunkiau juos įdėti.

 

Ar tiesa, kad nešiojant kontaktinius lęšius negalima dažytis akių?

Netiesa, tačiau kontaktinius lęšius reikėtų įsidėti prieš darantis makiažą, o prieš nusivalant išsiimti. Patartina rinktis greitai džiūstantį akių tušą, geros kokybės nebyrančius vokų šešėlius. Patekę tarp akies obuolio ir lęšio, nešvarumai dirgina akis, gali sukelti uždegimą. Oftalmologas jums patars, kokios kosmetikos priemonės tinkamiausios. 

 

Ar galima nešioti kontaktinius lęšius, jei dirbate kompiuteriu?

Galima, bet akys greičiau pavargsta, labiau išsausėja, ima perštėti, ašaroti. Dirbančiųjų kompiuteriu akys paprastai būna jautresnės, sausesnės, o svetimkūnis jas dar labiau dirgina. Tad kuo dažniau mirksėkite arba lašinkite dirbtinių ašarų. Dažniau drėkinti akis reikėtų ir keliaujant autobusu ar lėktuvu, nes sausas kondicionierių pučiamas oras ir skersvėjai sausina akis, todėl kontaktiniai lęšiai gali kelti diskomfortą.

 

Ar su kontaktiniais lęšiais galima maudytis?

Nepatartina. Rizikuojate juos pamesti. Be to, vandenyje esantys nešvarumai (baseino dezinfekcinės medžiagos), patekusios į akis, gali jas dirginti. Dėl to gali prasidėti uždegimas.

 

Kuo svarbios ašaros? 

Ašaros išduoda ne tik mūsų emocijas, bet ir atlieka labai svarbią funkciją. Jos drėkina ir saugo akis nuo sausėjimo bei infekcijų (išplauna dulkes, naikina patekusius mikrobus).

Kai ašarų gaminasi per mažai, akys sausėja, rausta, niežti, peršti ir tampa jautrios šviesai. Dėl to silpsta regėjimas, juntamas akių nuovargis, rytais sunku atsimerkti.

 

Kodėl sausėja akys?

Akis sausina karštas oras, vėjas, dulkės, dūmai, oro kondicionieriai. Jei daug dirbate kompiuteriu, ištisas valandas žaidžiate kompiuterinius žaidimus, ilgai žiūrite televizorių, daug skaitote, akys ima sausėti dėl nepakankamo mirksėjimo. Normaliai mirksime apie 15 kartų per minutę, o įsistebeiliję į kompiuterio ekraną – daug rečiau. Tada mažiau išsiskiria ašarų, ir akys prasčiau drėkinamos. Akys taip pat gali sausėti tiems žmonėms, kurie nešioja kontaktinius lęšius, dažnai serga akių uždegimu ir kai kuriomis kitomis ligomis. Senstant akys sausėja savaime. Daugelis vyresnių kaip 40 metų amžiaus žmonių pajunta pirmuosius akių sausumo simptomus.

 

Ar tam tikri vaistai turi įtakos akių sausumui?

Taip. Akys sausėja ir vartojant kontraceptines tabletes, antihistamininius preparatus, vaistus nuo slogos, kosulio, širdies ir kitų ligų.

Paprastai akių sausumas vargina moteris per menopauzę, nėštumą, menstruacijas ar žindant krūtimi kūdikį. Dėl to „kalti“ hormonų pokyčiai organizme.

 

Kokia ašarų sudėtis?

Ašaros skaidrios, bespalvės ir sūrokos. Apie vieną jų procentą sudaro mineralai (daugiausia natrio chloridas), o likusius 99 procentus – vanduo.

Visoje akių junginėje yra daug smulkių ašarų liaukučių, kurios nuolat gamina ašaras ir vilgo akies obuolį. Per parą paprastai išsiskiria apie 1 ml ašarų. Susijaudinus, verkiant jų gaminasi daugiau.

 

Kokios priemonės padeda stiprinti akis?

Kasdien darykite akių pratimus. Užsimerkusi sukite akis ratu, paskui žiūrėkite aukštyn ir žemyn, įstrižai. Pratimą kartokite po šešis kartus. Po kiekvieno pratimo kelias sekundes pabūkite užsimerkusi.

Galite vartokite regėjimą gerinančių preparatų (specialių papildų, vitaminų A ir E, maisto papildų su natūraliu mėlynių ekstraktu, žuvų taukų), lašinti nuovargį mažinančių akių lašų. Valgykite vaisių ir daržovių, kuriuose daug vitaminų A ir E (morkų, apelsinų, pomidorų, bulvių, obuolių), kepenėlių.

Stenkitės nerūkyti – rūkaliams dukart greičiau išsivysto trumparegystė nei nerūkantiesiems.

 

Ką reikia žinoti dirbantiesiems kompiuteriu?

Kompiuteriu saugu dirbti ne ilgiau kaip tris valandas per dieną. Skystųjų kristalų monitorius saugesnis, mažiau spinduliuoja ir ne taip kenkia akims.

Monitoriaus nereikėtų statyti priešais langą – papildomi šviesos atspindžiai dar labiau dirgina akis. Jei kompiuteriu dirbama ilgai, kas kelias valandas monitoriaus ekraną būtina nuvalyti specialia drėgna šluoste (ekranas labai traukia dulkes). Kuo dažniau mirksėkite – žiūrint į monitorių, labai sausėja akių gleivinė. Kas 15 minučių pailsinkite akis – jos pervargsta jau po kelių valandų darbo kompiuteriu. Pasirūpinkite geru apšvietimu, geriausiai, kad lempa būtų kairėje pusėje.  

 

Koks optimalus saugus atstumas nuo klaviatūros iki akių?

Turi būti 30–40 cm atstumas, nuo monitoriaus – iki 70 cm. 

 

Pasitikrinti akis reikėtų, jeigu...

• trinka regėjimas, markstotės stengdamasi įžiūrėti kainas parduotuvės vitrinoje, žiūrėdama televizorių;
• nuo saulės, vėjo, šviesos jos kaskart ima ašaroti, parausta;
• jaučiate, tarsi akys būtų pripiltos smėlio, bijo šviesos, dažnai trūkinėja;
• dažnai skauda akis.