Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilija Matačiūnaitė švenčių neįsivaizduoja be Bernelių mišių: „Tradiciją pratęsiu ir savo šeimoje“

Vilija Matačiūnaitė
Viganto Ovadnevo nuotr. / Vilija Matačiūnaitė
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Žiemos šventės dainininkei Vilijai Matačiūnaitei asocijuojasi su šeima, jaukumu, burtais ir šėlionėmis... O kur dar šilti prisiminimai iš vaikystės, kuomet su seserimi pernakt nemiegodavo laukdamos Senelio Šalčio dovanų po eglute – atlikėja neabejoja, kad tikros šventės ir yra tai, ką sugeba susikurti ir išsaugoti šeima.

„Kalėdos – šauni šventė, bet dar labiau vertinu Kūčias, nes per jas susiburia visa šeima. Pati esu tikinti, todėl susirinkę ne tik vakarieniaujame ir bendraujame, bet ir meldžiamės – labai mėgstu Bernelių mišias, kaskart važiuoju į bažnyčią, pasiklausau giesmių. Štai tada pasijunta tikroji šventinė dvasia: žmonės draugiški, visi kartu, vieningi“, – Žmonės.lt pasakojo V.Matačiūnaitė.

Vakarop  šeimos nariai užsiima burtais: traukia šiaudus, glėbesčiuoja tvoras, klauso, kur loja šunys, o per Kalėdas netgi važinėjasi... žirgu kinkytu vežimu.

„Su šeima kartais net išsinuomojame vežimą, pasikinkome žirgą ir kadangi prie mūsų yra užtektinai laukų – štai taip per juos ir riedame pramogaudami (juokiasi). Priklausomai nuo vietos, kur sutikdavome Kūčias, skirdavosi ir tradicijos – tarkime, ėjome su seserimi tvorų glėbesčiuoti, klausydavome, kur loja šunys, skaičiuodavome riešutus, žiedelius į vandenį merkdavome – vis norime ištekėti, o tie burtai niekaip nesipildo (juokiasi). Iki šiol stengiamės šias tradicijas puoselėti ir žaisti, nors tėvai jau patys žiūri į tai atsainiau, bet mes su seserimi vis dar inicijuojame žaidimus“, – pasakojo Vilija.

Viganto Ovadnevo nuotr./Vilija Matačiūnaitė
Viganto Ovadnevo nuotr./Vilija Matačiūnaitė

„Labai norėčiau, kad ateityje mano pačios būsima šeima išsaugotų šias tradicijas – važiavimą į mišias ir Kūčių burtus“, – priduria.

Ant Vilijos šeimos Kūčių stalo tradiciškai puikuojasi dvylika patiekalų: „Būtinai turi būti dvylika, žinoma, mes įskaičiuojame viską – duoną, kisielių“, – šypteli pašnekovė.

Kalėdos su polėkiu

V.Matačiūnaitė pasakojo, kad nors per Kalėdas kartais tenka ir dirbti, ši šventė jos šeimoje pradedama minėti iškart po vidurnakčio, todėl kalėdinio polėkio netrūksta.

„Seniau per Kalėdas lankydavome gimines, o dabar dažniau laiką leidžiame su draugais, kartais ir dirbti tenka. Nuo vaikystės su seserimi laukiame Kalėdų senelio, nors užaugusios jau žinome, kad jis visai kitaip „funkcionuoja“, abi naktį laukiame, kada galėsime padėti dovanėles po egle. Turime tradiciją po ja padėti vieną šlepetę, prie kurios ryte randi sau skirtą dovaną. Kalėdų naktį mažai ir bemiegame – žaidžiame, lakstome žiūrėti po egle“, – įspūdžiais dalijosi Vilija.

Viganto Ovadnevo nuotr./Vilija Matačiūnaitė
Viganto Ovadnevo nuotr./Vilija Matačiūnaitė

Dainininkė atsiminė ir pačią smagiausią kalėdinę dovaną iš vaikystės, kurios sukeltos geros emocijos dar ir šiandien sukelia šypseną.

„Nors tarp mudviejų su seserimi  dvejų metų amžiaus skirtumas, vaikystėje per kurios nors vienos gimtadienį dovanų gaudavome abi ir visada – tą patį. Pats smagiausias dalykas, kurį esu gavusi dovanų per Kalėdas būdama maža – akordeoniuką. Tai buvo kažkas tokio! Mielai ir savo atžalai vaikystėje tokį padovanočiau – kiek džiaugsmo tiek vaikui, tiek tėvams“, – svarstė atlikėja.

Su seserimi tais pačiais metais juodvi gavo dar ir po snieguolės karūną. „Buvome tikros kalėdinės princesės, labai laimingos“, – juokėsi Vilija.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt