Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą

Garsūs vyrai apie šauktinių kariuomenę (III): reikės – eis, o šaukti siūlo nieko neveikiančius

Robertas Kalinknas, Vaidas Baumila, Martynas Levickis
Žmonės.lt montažas / Robertas Kalinknas, Vaidas Baumila, Martynas Levickis
Šaltinis: Žmonės.lt
0
A A

Žmonės.lt pasiteiravo dar trijų žinomų vyrų nuomonės apie šauktinių kariuomenę.

Martynas Levickis (24), akordeonistas: „Prievolė dabartinėje situacijoje – labai reikalinga“

„Karinė prievolė tam tikra prasme yra teigiamas reiškinys, tačiau tai tampa neigiamu reiškiniu dėl to, kad 2008 metais buvo nuimta ir ją vėl stengiamasi sugrąžinti. Dabar tai padaryti sudėtingiau.

Pats asmeniškai nebandyčiau išsisukti, mane savotiškai ir domina. Patenku į tą amžiaus grupę ir nematyčiau didelių problemų tą prievolę ir priimti. Sunkiau būtų su mano koncertine veikla. Išbraukti devynis mėnesius nėra taip paprasta, tai yra didelis minusas.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Martynas Levickis
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Martynas Levickis

Esu įsitikinęs, kad kiekvienas, nepriklausomai nuo lyties, turi jausti pareigą ginti Tėvynę, puoselėti savo valstybę. Karinę prievolę suvokiu kaip pasirengimą tam tikriems kariniams veiksmams, valstybės gynimui.

Ar tai vyriškumo mokykla? Nemanau. Vyriškumo mokykla man asocijuojasi su rusiška armija, kur yra visiškai pažeidžiamos žmogaus teisės, kur jauni, karinę prievolę atliekantys žmonės yra spardomi, visaip kitaip koneveikiami. Karinė prievolė nebūtinai išmokys disciplinos, tos disciplinos gyvenime galima išmokti ir be karinės prievolės.

Aišku, galiu postringauti labai gražiai žodžiais ir patriotiškais šūkiais, bet vis dėlto ta mano bendroji nuomonė išlieka tokia pat – prievolė dabartinėje situacijoje lieka labai reikalinga.“

Vaidas Baumila (27), dainininkas, Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“: „Kvieskite žmones, kurie nieko neveikia“

„Manau, kad nieko nereikia daryti per prievartą – versti žmogų  man neatrodo teisinga. Jeigu jis nenori eiti, tada tegul ir neina. Juk yra įvairių situacijų: žmonės turi vaikų, šeimas, darbus, karjeras. Tegul šaukia tuos, kurie nedirba, nesimoko. Sutinku, kad tokius reikia pašaukti – jie nieko nedaro, nepapildo BVP, gyvenime patys už save nestovi. Galbūt jiems reikia kažkokio perauklėjimo?

TAIP PAT SKAITYKITE: Garsūs vyrai apie šauktinių kariuomenę: vieni giria, kiti vadina absurdu

Kariuomenė yra gera vieta skūrai užsiauginti. Ten, manau, tikrai tampi tikru vyru. Bet jeigu norima žaisti korta, kad reikia ginti tėvynę, tai taip ir sakykite: „Reikia ginti tėvynę, mums jūsų labai reikia. Dabar. Padėkite apginti.“ Tai, manau, suveiktų labiau nei versti žmones grįžti iš užsienio, apie ką skaičiau spaudoje. Keistas dalykas man atrodo ir loterijos principas.

Darykime konkrečiai: šaukite žmones, kurie nieko neveikia. Mokėkite jiems atlyginimą ir jie norės eiti į kariuomenę, nes galės užsidirbti, gal net padaryti karjerą. Kalbant apie savanoriavimą, pats norėčiau pabandyti. Net planavau numatęs tris mėnesius savanoriauti.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Vaidas Baumila
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr./Vaidas Baumila

Man patiktų – būtų iššūkis, fiziniai išbandymai, išmokčiau elgtis su technika. Jei mane pašauktų, neatsisakyčiau – juk neturiu šeimos, vaikų. Bet versti kažką ten eiti – ne. Man tai atrodo nelabai panašu į demokratiją. Šiaip aš netikiu kariavimu – esu taikus žmogus. Jeigu man nesmagu, mano ideologija – ne karas, tai kaip galiu ten eiti? Bet jeigu grėstų pavojus mano šeimai, vienareikšmiškai eičiau.“

Robertas Kalinkinas (26), dizaineris: „Idėjos nepalaikau, bet jei kvies – neišsisukinėsiu“

„Absoliučiai nepritariu minčiai, kad karinė tarnyba yra patriotiškumo ar vyriškumo mokykla.  Vyriškumo tu nenusipirksi ir neužsitarnausi, jį reikia užgyventi. O patriotiškumas išugdytas per prievartą yra joks ne patriotiškumas. Patriotas ateis pats, o tie, kurie  bus priversti eiti į karinę tarnybą, užsidės pliusiuką į pažymių knygelę ir galės sėkmingai išvažiuot į Airiją ir ten dirbti toliau.

TAIP PAT SKAITYKITE: Garsūs vyrai apie šauktinių kariuomenę (II): vieni eitų, kiti prievartos nenori

Idėjos dėl priverstinės tarnybos nepalaikau. Vėlokai pradedama įgyvendinti tai iš naujo. Devyni mėnesiai yra gana ilgas laikotarpis. Ypač tiems, kurie dirba, turi įsipareigojimų, kuria šeimą... Kažkokia tarnyba turėtų būti, tačiau reiktų performuoti jos stereotipą. Gal galima tai padaryti per 3–4 mėnesius, o kviesti daugiau žmonių.

Kita vertus, nesu prieš, jeigu mane kviestų, tuomet eisiu ir specialių priežasčių išsisukti neiškosiu. Aišku, teks sukti galvą, ką daryti su savo įmonės veikla, juk valstybė tuo nepasirūpins. Būčiau labiau motyvuotas, jei eitų tie žmonės, kurie neturi darbo, naudojasi pašalpomis, yra niekur neįstoję, nesimokantys ar vienaip kitaip tinginiaujantys. Yra tų, kurie kitų žmonių sąskaita gyvena. Juos turėtų imti prioriteto tvarka.

Ką manote jūs? Nuomonę kviečiame išsakyti komentaruose!

Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Robertas Kalinkinas
Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Robertas Kalinkinas
Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt