Kažkas apskaičiavo, kad 80 proc. planetos gyventojų periodiškai kenčia nuo galvos skausmų. Geras, nors nemalonus būdas patvirtinti savo žemišką kilmę. Ir dingstis iš arčiau pažinti priešą – t.y. skausmą.
Kuo geriau skausmas pažįstamas, tuo didesnis šansas, kad galbūt pavyks užbėgti jam už akių arba lengviau jį įveikti – gal viena tablete nereceptinio vaisto, gal liaudiškomis priemonėmis, o gal tiesiog ramiai pagulėjus ir atsipalaidavus ar pasivaikščiojus. Apie galvos skausmo tipus ir būdus, kaip nuo jo gelbėtis, teiravomės šeimos gydytojos Eglės Masiulytės.
Populiari legenda sako, kad įveikti skausmą gali padėti ir seksas. Atsargiai – ir vaistai, ir poilsis, ir masažas ar seksas taikytini, jeigu vargina įtampos skausmas arba migrena (manoma, kad viena migrenos priežasčių – serotonino stoka galvos smegenyse, o mylintis ir pasiekiant orgazmą jo gaminimas labai suaktyvėja).
Bet kartais ypač stiprus galvos skausmas, lydimas pykinimo, galvos svaigimo, regėjimo sutrikimo, gali kilti dėl smegenų auglio ar hematomos. Intensyvių galvos skausmų taip pat patiria žmonės, sergantys arterine hipertenzija.
Savigyda yra pavojinga tendencija, o nuolat vartojami vaistai nuo skausmo patys gali tapti galvos skausmo priežastimi.
Taigi, mažiau saviveiklos: jei skausmas užklupo staiga, o iki šiol juo nesiskundėte, pasikeitė jo pobūdis, atsirado naujų požymių arba papildomų simptomų (karščiavimas, bėrimas, traukuliai), jis nebereaguoja į anksčiau taikytą gydymą, nerizikuokite ir kreipkitės į šeimos gydytoją arba neurologą.
Niekas be jūsų negali nuspręsti, kada tai padaryti, – nereikia kentėti to, ko iškęsti negalima. Beje, kliautis vien vaistais nuo skausmo neverta. Savigyda apskritai pavojinga tendencija, o nuolat vartojami tokie vaistai patys gali tapti galvos skausmo priežastimi (atsiranda vadinamasis nuo vaistų priklausomas galvos skausmas).
Galvos skausmo tipai:
1. Atsiranda spaudimo jausmas, lyg galva būtų suveržta lanku. Skauda tolygiai visą galvą arba vieną pusę – stipriau. Kartais sunku kvėpuoti, atrodo, kad kraujas suplūdo į smegenis. Pojūčiai priklauso nuo galvos padėties, gali sustiprėti atliekant judesius (vaikštant, kosint, juokiantis) ar keičiantis orui.
Kas kaltas? Padidėjęs galvos odos tonusas, kurį sukelia įsitempę raumenys. Provokuoja stresas, psichologinė įtampa arba statinis darbo krūvis, kurį patiria kaklas (pavyzdžiui, ilgai sėdint prie kompiuterio ar vairuojant). Taip ir vadinasi: įtampos galvos skausmas; juo bent kartą skundėsi 60 proc. žmonių.
Ką daryti? Dažniausiai – išgerti paprasčiausių vaistų nuo skausmo. Gydytojas gali skirti miorelaksantų – vaistų, atpalaiduojančių skersaruožius raumenis. Kartais prireikia gydyti depresiją ar vartoti medikamentų, slopinančių nerimą.
2. Galvą skauda labai stipriai, iki pykinimo. Kartais svaigsta galva, ima miegas. Diskomfortas padidėja stovint ar vaikštant – kiekvienas žingsnis atsiliepia galvoje. Gali pablogėti arba sutrikti regėjimas.
Kas kaltas? Slėgio kaita – ne už lango, o galvoje. Kai jis normalus, smegenys plūduriuoja galvos smegenų skystyje kaukolės ertmėje, o kraujagyslės ir nervai prilaiko jas it inkarai. Kai slėgis didėja ar mažėja, atsiranda skausmas ir diskomfortas.
Ką daryti? Pirmiausia, pašalinti ligos priežastį – kaukolės ertmės slėgio sutrikimą. Gydymą skirs specialistas (tokio pobūdžio skausmas, ypač staigus, gali būti pavojaus gyvybei signalas). O jūs galite jam padėti sveiku gyvenimo būdu ir atitinkama mityba.
3. Pulsuojantis skausmas paprastai vienoje galvos pusėje. Senovės Graikijoje jis taip ir vadintas: hemikrania („pusė galvos“). Šiandien žodis sutrumpėjo ir virto tiesiog „migrena“. Gali tęstis iki trijų parų. Papildomi požymiai: pykina, bijomasi šviesos. Kartais migrena turi pirmtaką, aurą: atsiranda ryškių, spalvotų žiedų akyse arba lengvai dilgčioja visą kūną. Apskritai pojūčiai gali būti labai individualūs.
Kas kaltas? Iki šiol niekas tiksliai nežino. Liga siejama su galvos smegenų funkcijų sutrikimais, tačiau nevisiškai aišku, kokiais (nustatyta, kad migrena sergančių žmonių smegenyse esama itin aktyvių sričių). Papildomi rizikos faktoriai: menstruacijos, stresas, miego trūkumas, ryški šviesa ar stiprus triukšmas, kelionės, galbūt – tam tikras maistas (sūris, vynas, kava), rūkymas.
Ką daryti? Laikytis profilaktikos, paisyti sveiko gyvenimo būdo principų. Lengvesnius priepuolius padės įveikti vaistai nuo skausmo. Jei priepuoliai vargina dažniau nei triskart per mėnesį, reikalinga speciali profilaktikos ir gydymo programa: ją turi sudaryti specialistas. Vaistai, kurie padėjo draugei, nebūtinai tiks jums!
4. Skausmas didėja pamažu, apima kaklą, pakaušį, antakius, pereina į akis. Kakta pasidaro it švino pripilta.
Kas kaltas? Gali reikšti, jog prasideda kaktinių sinusų uždegimas, haimoritas, trišakio nervo neuralgija. Skausmą taip pat gali sukelti alergija, stresas, dantų problemos.
Ką daryti? Jokios savigydos: neatidėliokite vizito pas gydytoją – toks skausmas gali būti daugelio rimtų ligų simptomas.
5. Skausmas pulsuoja pakaušyje. Gali atsirasti netikėtai po du ar tris kartus per dieną kelioms minutėms, o paskui praeiti be pėdsako. Sunkiau koncentruoti dėmesį, gali svaigti galva.
Kas kaltas? Gali būti, jog – smegenų sukrėtimas. Net jei traumą patyrėte gana seniai, jos padarinius galite pradėti jausti bet kada.
Ką daryti? Paprastai skiriama skausmą malšinančių, raminamųjų ir migdomųjų vaistų.
6. Aštrus, veriantis skausmas, staigus it žaibas, nueinantis į veidą. Priepuolis trunka kelias sekundes, kartojasi su nedideliais intervalais. Jo metu trukčioja veido raumenis, kai kurios vietos gali tapti ypač jautrios, net prisilietimas prie jų provokuoja naujus skausmus.
Kas kaltas? Trišakis nervas. Tikriau – jo uždegimas, kurį gali sukelti infekcinės ar peršalimo ligos, traumos ir kt.
Ką daryti? Skiriamas kompleksinis gydymas: medikamentai, B grupės vitaminai, fizioterapija, refleksoterapija. Blokados, kai tirpalo nuo skausmo sušvirkščiama po oda į skausmingus taškus. Jei tokios priemonės neefektyvios, – chirurginis gydymas.
7. Skausmas prasideda kaklo srityje, apima pakaušį, kyla viršun, kartais nueina į ranką ar akis. Vyrauja vienoje galvos pusėje, gali sustiprėti ją sukiojant. Gali svaigti galva, pykinti, galima netekti sąmonės.
Kas kaltas? Faktoriai, nesusiję su galva, pavyzdžiui, stuburo iškrypimai, plokščiapadystė (dėl jos irgi iškrypsta stuburas), netolygi jį fiksuojančių raumenų įtampa... Netinkama rankų padėtis spausdinant kompiuteriu, pvz., kėdė be ranktūrių: kai alkūnės rašant kabo ore, įtempiami kaklo raumenys, jie ima spazmuoti, sutrinka kraujo apytaka ir pradeda skaudėti galvą.
Ką daryti? Pasirūpinti ergonomiška darbo vieta ir atitinkama laikysena: kompiuterio klaviatūra, laikoma ant ištraukiamos lentynos, – pavojingas išradimas. Manualinė terapija padės atpalaiduoti įtemptus ir spazmuojančius raumenis. Vartoti daugiau produktų, turinčių jodo: šis būtinas normaliai skydliaukės veiklai (jos sutrikimas gali pasireikšti galvos skausmu).
8. Gripu ar net sloga jau persirgta, o galvos skausmas nepraeina: telkiasi kaktos, antakių srityse, apie akis. Paspaudus skaudamą vietą ar pasilenkus skausmas sustiprėja, horizontalioje padėtyje susilpnėja. Nosis užgulta, gali būti kitų liekamųjų slogos reiškinių.
Kas kaltas? Jei gripas ar sloga nebekamuoja, tikėtina, jog prienosiniuose ančiuose yra pūlių ir prasidėjo pūlingas uždegimas. Jį galėjo išprovokuoti laiku (ar tinkamai) nepašalintos gleivės ir išskyros. Jei skausmas lokalizuojasi kaktoje ir tarpuakyje – tai frontitas, jei apie akis – haimoritas.
Ką daryti? Geriau profilaktika: susirgus peršalimo liga plauti nosį jūros vandeniu ir... tinkamai ją šnypšti, kad išskyrų nepatektų, kur nereikia. Tačiau jei komplikacija jau prasidėjo, privalu kreiptis į ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą. Gali būti, jog be antibiotikų ar rimtų plovimų pasveikti nepavyks.
Grynai moteriškas skausmas
Ligų klasifikatoriuje ji taip ir vadinasi: menstruacinė migrena. Tai nenaujas reiškinys – pirmąkart aprašytas 1666 m.! O šiandien kas trečia moteris žino apie jį toli gražu neteoriškai.
Paprastai skausmas apima vieną galvos pusę, yra lydimas pykinimo ir vėmimo. Migrenos priepuolių gali kilti prieš ar po menstruacijų arba jų metu. Dažniausiai ištinka per pirmas 3 ciklo dienas. Formaliai kalbant, pagrindinė ligos priežastis – staigiai sumažėjęs estrogenų kiekis organizme prieš menstruacijas. Skamba įtikinamai. Bet kodėl lytiniai hormonai taip veikia smegenis? Ir dar – ne kiekvienos moters?! Šito kol kas (t. y. pastaruosius 346 metus) niekas nežino.
Nustatyta, kad menstruacinė migrena dažniausiai atakuoja moteris, kurių ciklas ypač tvarkingas, o reprodukcinė sistema funkcionuoja nepriekaištingai.
Pasaulio sveikatos organizacija tik rekomenduoja aiškiai skirti menstruacinę migreną nuo kitokio galvos skausmo, kad ir užpuolančio per menstruacijas. Tiesiog jos gydymo būdai kitokie. Padėti gali gyvenimo būdo keitimas, vaistai (juos turi parinkti tik gydytojas) ir alternatyvioji terapija (kartais skiriama folio rūgšties, kalcio, magnio, vitaminų D, E, B6, bet tai irgi specialisto veiklos laukas).
Nustatyta, kad menstruacinė migrena dažniausiai atakuoja moteris, kurių ciklas ypač tvarkingas, o reprodukcinė sistema funkcionuoja nepriekaištingai. Todėl jei jūsų menstruacijos nereguliarios arba visai dingsta, o galvą vis tiek skauda, tai ypač svarbus ženklas, kad metas pas gydytoją. Gali būti, kad skausmą provokuoja navikas, pavyzdžiui, hipofizės adenoma. Be kita ko, hipofizė gamina hormoną prolaktiną, o jo perteklius sutrikdo menstruacijų ciklą ir gali sukelti nevaisingumą!