„Visiškai nenoriu savęs paaukoti kokiai nors idėjai, išskyrus teatro. Nemėgstu garsių šūkių, pompastiškų ir neva prasmingų šnekų apie ateitį, tėvynę. Man atrodo, kad į viską reikia žiūrėti paprasčiau. Norėčiau jaustis patogiai savo Vilniuje, kur esu gimęs, gyvenęs ir visą laiką nuoširdžiai dirbęs. Tikiuosi, kad taip ir bus“, – viename iš interviu kalbėjo aktorius Vladas Bagdonas.
Vakaro metu netrūko muzikos, juk ji paskutiniu metu užima nemažai vietos Vlado Bagdono gyvenime.
„Kai būna mano vakarai, visuomet prašau neišjungti salėje šviesų – noriu matyti žiūrovų veidus, jų akis. Aš noriu su jais bendrauti“. Ir bendravimo tikrai netruko – tuo atpažįstamu, giliu, hipnotizuojančiu balsu. O kur dar ironiški ir rimti pasakojimai, ištraukos iš spektaklių, neįkyriai, jautriai skambanti gitara, kurią papildė Vytauto Mikeliūno smuikas, Eugenijaus Kanevičiaus kontrabosas, Gintaro Šulinsko gitara ir Sigito Mickio fortepijonas.
Vladas Bagdonas – aktorius, palikęs ryškius pėdsakus teatro ir kino istorijoje, Lietuvos kultūroje. Profesijos fanatikas, kurio gyvenimas neįsivaizduojamas be scenos, o susitikimai su žiūrovais yra kaip gryno oro gurkšnis, jau ilgus dešimtmečius ištikimai tarnauja scenai ir jos mūzoms. Jo sukurti vaidmenys sukrečia ir apvalo, neša šviesą, apnuogina stipriausias ir silpniausias žmogaus savybes, ir, kas svarbiausia kūrėjui, niekada nepalieka žiūrovo abejingu. Artisto dainos, tokios kaip „Vaikystės šviesa“, „Mano senai mokyklai“, „Sapnas apie motiną“ yra klausomos ir mylimos, o susitikimai su Meistru – laukiami ir praturtinantys.
Renginio akimirkas rasite nuotraukų galerijoje:
