Aktorius Marius Repšys prabilo apie jį kankinusią depresiją ir ilgą gydymą

Marius Repšys / Stop kadras
Marius Repšys / Stop kadras
Šaltinis: Žmonės.lt
2017-09-13 11:13
AA

„Aš nemiegojau dešimt metų. Aš nieko nedariau, nes maniau, kad visiems taip yra. Juk mano darbe daug streso ir įtampos. Tada pradėjo į galvą lįsti blogos mintys,“ – jau šį vakarą LRT laidoje „Gyvenimas“ atvirai prisipažins žinomas aktorius Marius Repšys.

Šiais metais prestižiniuose kino apdovanojimuose jam buvo įteikta „Sidabrinės gervės“ statulėlė už geriausią aktoriaus vaidmenį. Užlipęs ant scenos Marius liko ištikimas savo įvaizdžiui – linksmas, nestokojantis sąmojo bei nevengiantis savęs patraukti per dantį. Tačiau „smagaus vyruko“ kaukė jo gyvenime jau seniai skirta tik tam, kad niekas negalėtų pamatyti jautrios aktoriaus sielos ir kasdienės kovos su pikčiausiais demonais.

Laidos „Gyvenimas“ kūrėjams M. Repšys nusprendė atverti savo širdį ir nuoširdžiai pasidalinti skaudžia patirtimi: savo organizmą dviejų vaikų tėvas ilgus metus alino dietomis, sekinančiomis treniruotėmis, jį kamavo nemiga, galiausiai užklupo depresija. Mėnesiui aktorius net atsidūrė ligoninėje. „Aš galėdavau visą dieną praleisti žiūrėdamas į vieną tašką. Nenorėjau nieko ir negalėjau padaryti su savimi. Man nerūpėjo nei šeima, nei mano gyvenimas. Nežinau, kodėl taip atsitiko ir turbūt niekada nesužinosiu. Tiesiog turbūt taip buvo lemta,“ – LRT žiūrovams širdį atvers talentingas aktorius.

Garsiai pripažinti, kad sirgo depresija Mariui nėra lengva. Kalbėti apie ligoninėje praleistas dienas nejauku, tačiau jis tikisi, kad jo išgyventas košmaras padrąsins sergančiuosius ir jų artimuosius laiku užkirsti kelią tragedijai. „Į teatrą ateina daug kūrybingų žmonių. Žinau ne vieną, kuris pakėlė ranką prieš save. Tada visi klausinėja, kodėl? Juk jis buvo toks talentingas, kitaip mąstė. Niekas nesusimąsto, kad žmogus turėjo rimtų psichologinių problemų. Aš pats daug mąsčiau apie mirtį ir ačiū Dievui nepadariau to lemtingo žingsnio, nes laiku sulaukiau pagalbos“, – apie savo apsisprendimą viešai prabilti apie skaudžius išgyvenimus pasakoja M. Repšys.