Aktoriaus, laidų vedėjo ir dainininko Dominyko Vaitiekūno (33) rankose – lietuvių-gestų kalbos diplomas. „Tai mano menininio tyrimo dalis, šiuo metu kuriu albumą apie žmonių nesusikalbėjimą“, – portalui Žmonės.lt sakė Dominykas.
Bendradarbiaudamas su Lietuvos kurčiųjų draugija ir kurčiųjų imituojamosios dainos kolektyvu „Skambanti tyla“ Dominykas Vaitiekūnas šiuo metu tyrinėja komunikacijos trikdžius, susikalbėjimo ir nesusikalbėjimo situacijas, su kuriomis susiduriama mūsų visuomenėje.
Dominyko idėja pareikalavo nemažai ieškojimų ir laiko. Žinomas vyras net užsirašė į lietuvių-gestų kalbos kursus.
„Išėjau trijų mėnesių kursą, pamokas lankiau du kartus per savaitę. Kadangi tai yra lietuvių-gestų kalbos kursai, tikrai nebuvo sunku. Kiekvienas regionas turi savo gestų kalbą, bendros tokios nėra“, – Žmonės.lt pasakoja Dominykas.
Jis pripažįsta, kad sudėtingiausia buvo mokytis per „Zoom“ programą.
„Stebėti lektorę ekrane, tam tikrus jos judesius mažame kvadratėlyje ir dar žiūrėti į skaidrę reikalauja žvėriško susikaupimo. Tikrai teko kaip reikiant susitelkti. Greit supratau, kad ir konspektuoti nieko raštu negalėsiu. Paprasčiausiai nuleidus akis nuo ekrano, nebegauni jokios informacijos. Mokiausi ir nuolat praktikavau.“
Dominykas Vaitiekūnas / Pauliaus Butkaus nuotr.
Dominykas neslėpė, kad pati patirtis jam buvo smagi. Tai buvo puiki proga patikrinti ir savo rankų plastiką.
„Aš, kaip šokantis žmogus, pastebėjau, kad ne viską lengvą iš pirmo karto gestų kalba parodyti. Net su baltu pavydu stebėjau, kaip gerai šią kalbą mokantys žmonės greitai tą geba daryti. Įdomu buvo suprasti, jog iš tam tikrų judesių gali labai greitai susikalbėti, kaip kurčiųjų kalboje prasitrina metaforiškos sąvokos ir kaip jie aiškiai viską stengiasi dėstyti. Mes kalbą dažnai naudojame dviprasmiškai, kartais net pasiklystame savo žodžiuose, o gestų kalba – be galo aiški“, – kalbėjo Dominykas.
Dominyko projektas, kaip jis pats sako, tik prasidėjo. Tyrimai trunka metus, o rezultatus Dominykas planuoja pristatyti vėliau.
„Gavau net gestą-vardą pagal savo plaukų bangelę, bet ne kursuose, o dirbdamas su kurčiųjų bendruomene Kaune“, – šypsojosi pašnekovas.
„Turiu prisipažinti, kad baigdamas mokyklą, galvojau jeigu neįstosiu į LMTA arba istorijos fakultetą VU – eisiu mokytis gestų kalbos. Bet LMTA savo likimą pasitikau iškart, o prie gestų kalbos stabtelėjau dabar, atlikdamas savo tyriamąją dalį muzikiniam projektui „Mes taip nesitarėm“, – kalbėjo Dominykas.