Aktoriaus Andriaus Paulavičiaus nuotykiai Gruzijoje: beprotiškas eismas, karštis ir žarnų sriuba

Andrius Paulavičius / Asmeninio albumo nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-10-20 11:57
„Pamačiau užtektinai gruziniškos netvarkos“, – juokiasi aktorius Andrius Paulavičius, kalbėdamas apie įvairiapusišką patirtį filmuojantis režisieriaus Vano Burduli kino juostoje „Užšalusių fontanų vasara“.

Jo  galvoje vis dar ryškūs prisiminimai iš įtemptų filmavimų ir kvapą gniaužiančių Gruzijos peizažų, tačiau įsisukus į naujus darbus laiko galvoti apie juos nėra. Be to, visa kūrybinė filmo komanda netrukus susitiks Taline vykstančiame kino festivalyje „Black nights“, kur įvyks ir naujojo filmo premjera.

„Užšalusių fontanų vasaroje“ aktorius įkūnijo romantišką airių fotografą, keliaujantį aplink pasaulį, rašantį knygą ir ieškantį rojaus žemėje. Jis atkeliauja į įstabaus grožio Gruziją, kurioje sutinka žaviąją Anną. Galbūt tam, kad rastum rojų žemėje, pakanka rasti mylimą moterį?

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Filme atsiskleis keletas siužetinių linijų, pasakojančių apie amžių amžius žmonėms ramybės neduodančius dalykus – neištikimybę, pirmąją meilę, santykius ir nusivylimą. Filmas „Užšalusių fontanų vasara“ yra lyg iš santykių sudėliota mozaika. Žmonės atpratę nuo tokių filmų, kine karaliauja nenutrūkstantis veiksmas. Visi užmiršta tiesiog ramiai atsisėsti, žiūrėti į ekraną ir mėgautis filmu, kuris priverčia pagalvoti apie save ir savo santykius“, – sako aktorius.

Darbas Gruzijoje A. Paulavičiui paliko neišdildomus įspūdžius – pradedant pačiu filmu ir jo kūrybine komanda bei baigiant neįtikėtino grožio gruziniškais tostais ir netikėtais nuotykiais. „Gruzinai temperamentingi, tačiau „Užšalusių fontanų vasara“ – ramus, meditatyvus filmas“, – teigia aktorius.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

„Filmavimo aikštelėje taip pat buvo gera, malonu ir ramu, tačiau tai manęs nestebina – visi kine dirbantys žmonės yra ganėtinai panašūs, kad ir kur bebūtum. Tačiau betvarkė, temperamentas ir varginantis rugpjūčio karštis visomis spalvomis atsiskleisdavo vos išėjus laukan – dėl beprotiško gruzinų vairavimo buvo neįmanoma pereiti vos dviejų juostų gatvės!“ – prisimena A. Paulavičius.

Ką jau kalbėti apie apgaudinėjimą – aukštas, šviesios odos ir plaukų vyras pasirodydavo lengva auka gruzinų prekeiviams. „Net parduotuvėje tave gali lengvai apgauti, ką jau kalbėti apie turgų, kur užsieniečiams pasako tris kartus didesnę kainą“, – šypsosi A. Paulavičius, tačiau iškart priduria – jeigu susidraugauji su gruzinu, turi artimą draugą visam gyvenimui.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Nors laisvu tarp filmavimų metu teko apvažinėti daugybę nuostabių šalies vietų, labiausiai aktoriui įsiminė tikras gruziniškas gimtadienis, į kurį buvo pakviestas draugo – su visais kaimynais, giminėmis, prie gausiai vaišėmis nukloto stalo pas močiutę.  

„Gruziniškas vynas liejosi laisvai kartu su nuostabiais tostais, o aš visą vakarą laukiau kol jie pradės pilti čačą. Tačiau vis nepylė, o prašyti buvo nepatogu, – juokiasi prisiminęs, – galiausiai nuėjome miegoti, tačiau turėjau keltis penktą ryto ir važiuoti į filmavimą už kelių šimtų kilometrų. Tada, penktą ryto, pasipylė mano laukta čača! Pasirodo, vynuogių degtinę gruzinai geria anksti ryte, su visą naktį iš karvės skrandžio ir tešmens virusia sriuba haši. Sultinys buvo labai skanus, tačiau visko, kas plaukiojo haši, valgyti nedrįsau“, – juokiasi A. Paulavičius. Rytiniai nuotykiai su egzotiška sriuba nesibaigė – jis pavėlavo į autobusiuką, todėl teko kviestis taksi, pasnausti keletą valandų ir... vėl sėsti prie vaišėmis nukrauto stalo, kur buvo filmuojama viena iš paskutinių filmo scenų.

Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.

Žinoma, visus nuotykius ir sunkų darbą dabar, kai filmas baigtas, prisiminti daug lengviau ir linksmiau. Tačiau Gruzija Andriui Paulavičiui paliko didelį įspūdį. „Aš netgi pradėjau sakyti tostus grįžęs į Lietuvą, – juokiasi, – nors grįžti namo buvo neapsakomai gera...“

 Jau lapkričio 16 dieną Taline įvyksianti filmo premjera verčia visus skaičiuoti dienas iki „Black nights“ kino festivalio atidarymo. „Užšalusių fontanų vasaros“ filmo kūrėjai turėjo galimybę premjerą daryti Monrealio filmų festivalyje Kanadoje, tačiau pasirinko Estiją. Anot filmo režisieriaus Vano Burduli todėl, kad filmas yra labiau skirtas Europos rinkai. „Black Nights“ kino festivalis, vykstantis nuo 1997 metų, šiemet įgavo A kategorijos statusą ir tampa vienu svarbiausių kino renginių Europoje.

Andrius Paulavičius nebuvo vienintelis lietuvis didelėje kūrybinėje komandoje – prie filmo gamybos dirbo įstabioji kino atmosferos kūrėja, kino dailininkė Ramunė Čekuolytė. Nuostabius Gruzijos peizažus ir miesto vaizdus fiksavo operatorius Goga Devdariani. „Užšalusių fontanų vasaros“ prodiuseriai – Tinatin Kaijrishvili, Sergey Selyanov ir Vano Burduli.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai