Jei aktorė Eglė Jackaitė (45) sugalvotų filmuotis superherojų juostoje, režisieriui nereikėtų sukti galvos parenkant jai ypatingą galią... Tokią ji jau seniausiai gyvenime turi.
Eglei puikiai sekasi per keletą sekundžių užkrėsti aplinkinius savo optimizmu ir gera nuotaika. „Galbūt tame ir slypi jaunystės paslaptis. Visai neseniai net sūnus man pasakė: mama, tu taip stipriai moki džiaugtis... Ir šį sakinį esu girdėjusi ne tik iš jo“, – prisipažįsta Eglė, balandžio 28-ąją gimtadienį šventusi viename romantiškiausių Italijos kampelių, Venecijoje.
Į Veneciją Eglė Jackaitė leidosi kartu su trimis bičiulėmis: „Keliavome dvi Rūtos, aš ir Gražina.“ Planuojant mergaitišką kelionę, prisidėjo ir vyresnysis aktorės sūnus Jokūbas, kuris išrinko Venecijoje apartamentus, taip pat pasiūlė aplankyti žavingąją Boloniją bei apie nieką negalvojant atsipūsti populiariame Italijos kurortiniame mieste Rimini.
„Nutariau, kad šį gimtadienį norėčiau švęsti draugių apsuptyje. Kurioje svečioje šalyje – labai didelio skirtumo net nebuvo. Svarsčiau tarp Italijos ir Ispanijos, tačiau, kadangi balandžio 25-ąją turėjau Kaune spektaklį, sekanti diena irgi buvo suplanuota, tai balandžio 27 dieną pasitaikęs skrydis į Boloniją man puikiai tiko“, –prisimena Eglė.
Aktorė neslepia, ji nekantravo išvykti. Bėgant metams tai tapo savotiška tradicija. „Savo gimtadienį esu sutikusi su piligrimais Prancūzijoje, užpernai su sūnumis lankėmės Izraelyje. Kiekvienas pasaulio kampelis, šalis – palieka neišdildomus įspūdžius“, – sako moteris.
Venecijoje paskutinį kartą E. Jackaitė lankėsi prieš dvylika metų, todėl galimybės atrasti nepaprasto miesto iš naujo nenorėjo praleisti.
„Laukiau šios kelionės. Mes visos su draugėmis esame tokios skirtingos, tačiau tuo pačiu ir panašios, būnant kartu įgauname daug pozityvios, moteriškos energijos. Manęs visai nedžiugino mintis apie sėdėjimą prie stalo per jubiliejų, norėjau atitrūkti nuo įprastos aplinkos.
Taip romantiška, jog mes, keturiese nuo miesto iki miesto vykome traukiniais. Iš Bolonijos keliavome į Riminį, ten nuvykusios aplankėme gražiausias kurorto vietas, vaikštinėjome paplūdimiu, ragavome nuostabaus skonio itališkų ledų, aplankėme šv. Mergelės baziliką. Grįžusios į viešbutį lepinomės burbulinėmis voniomis, pirtelėse, taip pat poilsio zonoje mėgavomės suruoštomis vaišėmis, o paskui gavau dovanų masažą – draugės žino, kaip man tai patinka, tad viską buvo iš anksto suplanavusios. Na, o ankstyvą gimtadienio rytą ėjome prie Ponte Di Tiberio tilto, džiaugėmės gražiu sekmadienio rytu, o sugrįžus į viešbutį, mūsų laukė pilni malonių staigmenų ir siurprizų pusryčiai.“
Į Veneciją traukiniu bičiulės atvyko popiet. „Ši diena buvo neįtikėtina. Jos, esu tikra, niekada nepamiršime. Patyrėme ir išbandymų, ir stebuklų. Stebinantis, visgi, šis miestas, pastatytas ant vandens, jis toks mistiškas, paslaptingas. Nieko panašaus visame likusiame pasaulyje nėra.“
Eglė sako su draugėmis aplankiusi gražiausias savo ypatinga architektūra garsėjančios Venecijos vietas, elegantiškąjį Rialto tiltą, nuostabią San Marco aikštę, Šv. Morkaus baziliką, aišku, visos pasiplaukiojo Didžiuoju kanalu, o vakare ypatingos auros apsuptame aristokratiškame pastate žiūrėjo operą „Sevilijos kirpėjas“.
Su kelionės kompanionėmis Eglę sieja itin artimas ryšys. „Aš šventai tikiu, kad nėra atsitiktinių žmonių gyvenime, nei įvykių. Ir ši kelionė ne išimtis. Beje, vienas iš įdomių faktų – tai, kad visos esame berniukų mamos. Mes artimos, atviros, daug gyvenime visko patyrusios, užgrūdintos, stiprios, bet jautrios, mokančios išklausyti, užjausti, paguosti. Susitikimas mums – visad šventė, na ir pokalbiams temų, žinoma, niekuomet nepritrūkstame.“
Aktorė sako, kad didžiausias turtas jai ir yra draugystė, geri santykiai su žmonėmis. „Esu mylima ir tai tokia laimė! Mane supa begalė nuostabių žmonių! Gimtadienis – tas metas, kai visi sveikina, linki geriausių dalykų, šypsosi, apkabina, bučiuoja, jie spinduliuoja šviesą – juk to tau ir linki! Svarbu būti toje akimirkoje, mokėti džiaugtis ir dėkoti. Aš esu dėkinga už viską – už gyvenimą, šeimą, išgyventas patirtis, sutiktus žmones, tiesiog už viską – kas buvo ir dar bus.“
