Aktorė, daugelio televizijos projektų dalyvė Austėja Lukaitė prisipažįsta – jai patinka išbandyti įvairius amplua. „Kuo daugiau projektų, tuo įdomiau gyventi!“ – atvirauja pašnekovė. Neseniai ji savo laiką, talentą ir jėgas skyrė ir televizijos projektui „X faktorius. Žvaigždės“.
Trumpa dosjė
Mėgstamiausia spalva. Mėlyna.
Akių spalva. Ruda.
Zodiako ženklas. Skorpionas.
Žaviausia epocha. Dabartis, nes dabar gyvenu.
Geriausia perskaityta knyga. Mėgstu lietuvių autorių K. Sabaliauskaitės ir E. Umbrasaitės knygas.
Prietaras. Įmesti pinigėlį į jūrą prieš išvažiuojant, kad dar sugrįžčiau.
Koks gyvūnas būčiau. Paukštis, nes galėčiau skristi.
Naminis gyvūnas. Tėvų šuo Meškutė. Rasta ir priglausta. Dažnas svečias mano namuose.
Erzinanti charakterio savybė. Jautrumas.
Ko taip ir neišmokau. Italų kalbos.
Kai viskas nusibosta... Išjungiu telefono garsą ir einu pasivaikščioti prie vandens.
Kodėl sutikote dalyvauti projekte „X faktorius. Žvaigždės“?
Mane į „X faktoriaus“ projektą pakvietė prodiuseriai. Neturėjau priežasties atsisakyti, todėl ir sutikau. Dainuoju nuo vaikystės, esu baigusi operinio dainavimo studijas, norėjau išbandyti save popmuzikos dainų konkurse.
Televizijoje visada įdomu, spalvinga, po projektų lieka gražių atsiminimų apie procesą, rezultatą, kūrybines kančias ir džiaugsmus, mane turtinančiais ir kaip žmogų, ir kaip menininkę. Smagu susipažinti su kitais talentingais žmonėmis, kartais jie lieka draugai visam gyvenimui.
Tai ne pirmas televizijos projektas, kuriame dalyvavote. Kuris iš visų įsiminė labiausiai ir kodėl?
Manau, kad kiekvienas projektas svarbiausias ir labiausiai rūpimas būtent tuo metu, kai jis vyksta. Buvau laiminga šokdama, dabar visas savo jėgas, jausmus ir šilumą sudedu į dainavimą. Esu laiminga galėdama taip įvairiai save išbandyti ir, žinoma, praturtėti gaudama naujų žinių, patirties televizijoje. Kuo daugiau projektų, tuo įdomiau gyventi!
Kelis mėnesius trunkantys projektai pareikalauja labai daug laiko ir didelio atsidavimo?
Aš esu pripratus dirbti iš visos širdies, ar tai būtų pasiruošimas koncertui, ar spektaklio repeticijos, ar pasirengimas projekto pasirodymui. Tam galiu skirti visą savo laiką, netausoti savęs, kad tik būtų gautas geras rezultatas. O jis dažniausiai pasiekiamas dirbant su grupe, siekiant bendro tikslo visiems kartu.
Projektuose viskas kiek kitaip: nors dirba profesionalų komanda, su kiekvienu dalyviu užsiimama atskirai, o pastarieji varžosi, atsiranda konkurencija, nes tokios žaidimo taisyklės. Man nepatinka konkuruoti su kitais. Norisi tiesiog prieš save gerai jaustis, padarius viską, kaip galima geriausiai.
Kada ir kodėl pasirinkote vaidybą? Kuo aktoriaus profesija jums patraukli, įdomi?
Ji mano gyvenime atsirado netyčia. Nuo penkerių metų lankiau muzikos mokyklą „Liepaitės“, o po mokyklos pasirinkau operinio dainavimo studijas LMTA. Būtent studijų metais šalia dainavimo atsirado ir vaidyba.
Esu dėkinga mokytojui Sakalui Uždaviniui, paskatinusiam mane užsiregistruoti aktorių atrankos agentūrose. Tuomet pradėjau filmuotis serialuose, kine, reklamose, po bakalauro studijų ėmiau dirbti „Domino“ teatre ir jame iki šiol turiu kelis vaidmenis labai mėgstamuose spektakliuose. Aktore savęs nelaikau, nors labai mielai dirbu šį darbą, jei gaunu pasiūlymų. Dabar pasvajoju ir apie vaidybos studijas.
Ir muzikų, ir aktorių gyvenimas nenuobodus, čia nebūna rutinos, visada kažko mokaisi, važinėji į gastroles, skaitai, bendrauji su įdomiais žmonėmis. Man labai patinka taip gyventi.
Kokius savo darbus, vaidmenis įvardytumėte kaip svarbiausius?
Labai mėgstu dainuoti koncertuose, mažose, kamerinėse salėse, su gyva akustika, kur matai visų žmonių veidus, emocijas, o jie mato tave ne kažkur aukštai ant scenos, o čia pat šalia savęs – mato, kaip dainuoju, kaip kalbu, visas emocijas. Tokie koncertai būna magiški, vyksta energijos kaita, kartais pastebiu žiūrovų ašaras – tai būna labai gražu, nes tikra. Tada džiaugiuosi, kad buvau išgirsta ir kad turbūt kažką suvirpinau širdies gelmėse.
Aišku, stovėti teatro scenoje taip pat yra didelė jėga. Vienas mano brangiausių vaidmenų – charizmatiškoji Esmeralda miuzikle „Paryžiaus katedra“.
Kokios asmeninės savybės padeda arba trukdo jums profesiniame ir asmeniniame gyvenime?
Esu gal kiek per didelė perfekcionistė visose srityse. Labai džiaugiuosi, kai pasiseka, ir labai liūdžiu, jei nepasiseka. Toks noras siekti visų tikslų šimtu procentų kartais išsekina. Labai saugausi perdegimo jausmo, bet ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime visko pasitaiko.
Kas yra griežčiausias jūsų kritikas?
Aš esu pati sau didžiausias kritikas: juk pati suprantu, kaip galiu geriausiai padaryti. Žinoma, artimieji, šeima, mokytojai visada pasako savo nuomones, pataria.
Kiek dėmesio skiriate grožiui puoselėti, juk scenos žmogui išvaizda yra vienas iš darbo įrankių?
Kiekvienam žmogui svarbu rūpintis savimi – ne tik scenos žmonėms. Man reikia daug miego, tik gerai pailsėjusi galiu dirbti produktyviai. Rytą pradedu šilto vandens stikline. Praktikuoju jogą mokytojos Gražinos Genės studijoje. Man jogos laikas – stebuklingas: tai valanda sau, kai visas mintis nustumiu šalin ir susitelkiu tik į savo kūną ir į minčių ramybę.
Man svarbu jaustis gerai, jaustis patogiai savo kūne, jaustis gražiai. Jau daug metų odos priežiūrą patikiu kosmetologei Žanai Mitiajevai, jos patarimais kliaunuosi rinkdamasi procedūras ir priežiūros priemones. Kai reikia pasipuošti progai, visada prašau draugių – plaukų meistrės Indrės Sukackaitės, makiažo meistrių Karolinos Panavaitės ir Gabrielės Lileikaitės-Pavilionės – pagalbos, pasitikiu jų skoniu ir darbu.
Kaip bėga jūsų laisvalaikis? Kada geriausiai pailsite?
Esu laiminga, kad dirbdama nejaučiu, jog dirbu. Kartu su pianiste Gražina Zalatoriene dažnai keliaujame po Lietuvą su koncertais. Kaip ir su spektakliais, taip važinėdama pamatau nematytų vietų, nuostabių miestelių, kaimų, susipažįstu su jų bendruomenėmis. Mano gyvenime nėra aiškaus brūkšnio tarp darbo ir laisvalaikio, visada turiu kam ruoštis, ko mokytis, kai neturiu renginių.
Galbūt man geriausias laisvalaikis yra joga ir buvimas su artimaisiais. Labiausiai pailsiu būdama tyloje, gamtoje.
Ar turite pasaulyje tokią vietą, į kurią visada mielai sugrįžtate, kur pasikraunate energijos, atsigaunate?
Šią vasarą daug laiko praleidau pajūryje, Neringoje. Ten jaukiausias kampelis man – Preila. Geriausi paplūdimiai – laukiniai, kur gali maudytis nuogas ir kur nėra žmonių. Būnant Neringoje, man norisi kuo ilgiau būti lauke, miške, palydėti saulę, važinėti dviračiais. Ten nesinori kavinių, šurmulio, žmonių.
Esate labiau gamtos ar miesto vaikas? Kuris peizažas jus labiau žavi?
Esu visiška vilnietė, čia gimiau, augau, mokiausi ir gyvenu dabar. Man labai patinka vaikščioti senamiesčio gatvelėmis, jausti, koks Vilnius mažas, bet labai gražus ir jaukus, tačiau gamtoje aš atsigaunu, mėgstu maudytis, patinka tiesiog būti miške, sėdėti pievoje. Svajoju vasaras leisti sodyboje užmiestyje, o žiemas Vilniuje arba kur nors šiltuose kraštuose.
Kas jus įkvepia gyventi, kurti, džiaugtis, svajoti?
Manęs įkvėpinėti gyventi nereikia, aš puikiai suvokiu, kokie mes visi čia laikini. Esu laiminga, kad esu sveika, kad galiu eiti savo gyvenimo keliu, kad mano artimieji visi sveiki ir laimingi.
