Aktorė Paulina Taujanskaitė: „Nieko nedarome, o paskui stebimės, kad kažkokia mergaitė kačiukui išbadė akis“

Aktorė Paulina Taujanskaitė / Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: Monika Urbonaitė
Publikuota: 2018-02-01 14:08
Beglobius gyvūnus Lietuvoje saugantys ir už jų teises kovojantys žmonės pastebėjo, kad kiekvienais metais šalyje daugėja sanitarinių gyvūnų tarnybų. Dažniausiai tokiose įstaigose gyvūnai neturi galimybės išgyventi. Apie ten patekusius, gatvėmis klaidžiojančius gyvūnus visuomenei retai kada pateikiama išsami informacija. Prisistatančios kaip gyvūnų globos tarnybos, iš tiesų dažniausiai šios institucijos nesuteikia galimybės gyvūnų pasiimti, kai kurios net imasi protu nesuvokiamų veiksmų.

Vasario 16 dieną pasirodančios istorinės dramos „Pelėdų kalnas“ pagrindinė aktorė Paulina Taujanskaitė radusi informacijos apie vieną gyvūnų sanitarinę įstaigą Mažeikiuose į šią situaciją pažvelgė jautriau, nei kai kurie socialinių tinklų vartotojai. „Už mokesčių mokėtojų pinigus mūsų valstybėje legaliai žudomi gyvūnai. Skaudu ir pikta, kai aplink tave vyksta tokie dalykai. Kartais man pritrūksta drąsos, ryžto. Norėčiau, kad kitiems žmonėms to ryžto užtektų. Bent jau pradėkime apie tai kalbėti“, – ragina Paulina.

Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.
Gretos Skaraitienės/Žmonės.lt nuotr.

Beglobių gyvūnų organizacijų steigėjai Lietuvoje įžvelgia daugiau kalstos šiuo klausimu. Žodis „prieglauda“ dažnai vartojamas ne pagal paskirtį. Į prieglaudas vežami gyvūnai turi galimybę išgyventi. Šios įstaigos rūpinasi, kad visi į jas patekę beglobiai surastų namus ir šeimininkus. Dažnai gyvūnų nuotraukos platinamos socialinėje erdvėje, aktyviai ieškoma asmenų, galinčių priglausti gatvėmis besišlaistančius benamius. Taigi, tokių prieglaudų funkcija gerokai skiriasi nuo sanitarinių gyvūnų tarnybų atliekamų funkcijų. Būtent dėl to ir kyla neaiškumų. Atidavus gyvūną, nežinia, kas vėliau su juo bus daroma.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė sako, kad miestų savivaldybės moka pinigus ir samdo darbuotojus, tačiau ataskaitų, kur investuojami mokesčių mokėtojų pinigai jie nepateikia. Tarsi moka patys nežinodami už ką.

Tikslių duomenų, kiek per metus Lietuvoje gyvūnų užmigdoma nėra. „Tų įstaigų veikla priklauso nuo susitarimo su miesto savivaldybe. Už ką mokami pinigai? Ar už gyvūnų eutanaziją, ar jų surinkimą ir globą? Atsakyti į šiuos klausimus retai kuri savivaldybė gali. Vilniaus sanitarinė gyvūnų tarnyba „Grinda“ beveik 10 metų veikė principu, kuomet gyvūnai buvo vienas po kito migdomi. Jie vadinosi „Gyvūnų globos namais“. Ilgainiui su prie iniciatyvos prisijungusių žmonių pagalba pradėtas vartoti pavadinimas sanitarinė tarnyba. Beje, „Grinda“ šiuo metu daugiau laiko ir pastangų skiria, kad gyvūnai surastų namus.“

Beatričės Vaitiekūnaitės-Pliuskės teigimu, dažnai reikia atkreipti dėmesį į prieglaudą, kur nusprendei palikti beglobį. Gaila, tačiau šiuo metu tikslių duomenų, kokia veikla jos užsiima nėra. Štai viena prie Kauno įsikūrusi įstaiga žiauriai ir negailestingai jau ilgą vykdo protu nesuvokiamą žiaurumą. Betričė pasakoja, kad su tokiomis „prieglaudomis“ reikia kovoti ir apie jas informaciją skleisti nedelsiant.

„Linkiu savo Tėvynei būti teisinga, ir sugebėti pripažinti savo neteisybę tada, kada ji yra neteisinga“, – kaip tikra aktorė jausmingai, bet nuoširdžiai sako jaunosios kartos atstovė P. Taujanskaitė. Mergina skatina žmones atkreipti dėmesį į tokių organizacijų, kaip pavyzdžiui mažeikiuose veikiančios UAB „Kometa“ veiksmus. Po „prieglaudos“ pavadimu pasislėpusi įmonė dalijasi vos keletu nuotraukų. Kačių ar kitų, išskyrus šunis, gyvūnų esama situacija neatkleidžiama. Galima tik spėlioti, koks likimas jų laukia.

Aktorė ragina bendraminčius jungtis pasirašant peticiją dėl griežtesnės teisinės atsakomybės už žiaurų elgesį su gyvūnais.

„Nieko nedarome, o paskui stebimės, kad kažkokia mergaitė kačiukui išbadė akis“, – dabartinę situaciją Lietuvoje, susijusią su gyvūnais, komentuoja Paulina.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai