„Marsietis“, „Bėgantis skustuvo ašmenimis 2049“, serialas „Juodasis veidrodis“, naujasis „Terminatorius“... Atrodo, mokslinės fantastikos filmų režisieriai nebegali apsieiti be kanadietės Mackenzie Davis (32).
Iš pradžių buvo epizodai, trumpametražiai filmai, vaidmenys indie juostose... O 2013-aisiais serialo „Halt and Catch Fire“ („Sustok ir dek“) kūrėjai pasiūlė aukštai, lieknai, trumpaplaukei, kiek berniokiškos išvaizdos aktorei, kuriai nė už ką nebūtum davęs dvidešimt šešerių, vaidinti vieną pagrindinių moteriškų personažų – programuotoją Kemeron. Nepraėjo nė metai, ir Davis pastebėjo Ridley Scotto komanda – ji gavo nedidelį palydovų topografės Mindės vaidmenį „Marsietyje“. „Bėgantį skustuvo ašmenimis 2049“ statė kanadiečių režisierius Denis Villeneuve’as, prodiusavo minėtasis Ridley Scottas – jiems irgi prireikė Davis.
Populiariojo serialo „Juodasis veidrodis“ epizodas „Sen Džuniperas“ pelnė „Emmy“, o Mackenzie, įkūnijusi drovią merginą, pamilstančią Gugu Mbathos-Raw heroję, pasirodžius filmui tapo tikra lesbiečių ikona. Žingsnis po žingsnio ir klausimą „Kas, po galais, ta Mackenzie Davis?“ pakeitė pripažinimas „O, TA Mackenzie Davis!“
„Juodajame veidrodyje“ ji buvo tokia įtikinama, kad naujojoje komedijoje „Happiest Season“ („Laimingiausios šventės“) vėl vaidins netradicinės orientacijos heroję – Kristen Stewart personažo mylimąją. Iš pirmo žvilgsnio juosta netelpa į Davis kanoną: čia ji – visiškai žemiška. Bet dar ne taip seniai siužetas, pasakojantis, kaip mergina rengiasi pasipiršti mylimajai per jos šeimos kasmetį šventinį vakarėlį ir sužino, kad partnerė dar neatskleidė konservatyviems tėvams savo orientacijos, būtų atrodęs beveik toks pats fantastinis kaip „Juodojo veidrodžio“ istorija apie dviejų avatarų meilę.
Dar vienas iš žemiškų (nors ir slepiantis didelę staigmeną) vaidmenų – auklė Tulė iš to paties pavadinimo juostos. Davis mėgsta vaidinti veiklius žmones, susidorojančius su problemomis, o ne sėdinčius sudėtomis rankomis ir laukiančius, kol kas nors kitas pasistengs už juos.
Sunku įsivaizduoti, koks personažas labiau atitiktų tokį reikalavimą nei kovotoja Greisė iš naujojo „Terminatoriaus“. Draugų įkalbėta, pirmuosius du filmus Davis peržiūrėjo kaip tik tada, kai Jamesas Cameronas prabilo apie tęsinį. O po kelių mėnesių jau skrido į Airiją dalyvauti atrankoje kartu su Sara Konor – Linda Hamilton. Ši prisipažino besididžiuojanti jaunąja kolege, filmavimo aikštelėje buvusia įkvėpimo šaltiniu.
„Stebėdama ją pati norėjau nuveikti daugiau. Mack motyvavo. Svarsčiau: kaip ji tai daro? Kaip ištveria? Kaip kūnas atlaiko miego stoką ir susidoroja su viskuo, ko iš jo reikalauja. Tai buvo fantastiška“, – sakė Linda bendrame interviu žurnalui „Entertainment Weekly“.
Visi svarbiausi filmo „Terminatorius. Tamsus likimas“ personažai (bent jau tie, kurie – žmonės, o ne robotai) – moterys, net Mackenzie Davis suvaidintoji Greisė – pirmoji viešnia iš ateities, iš kurios iki tol į Žemę atkeliaudavo tik terminatoriai arba vyrai. Ateitis ne tokia ir tolima – 2042 metai – ir rimtai ar juokais Davis sako nerimaujanti dėl mašinų maišto: būgštaujanti, kad dirbtinis intelektas sunaikins žmoniją, ir net nesanti tikra dėl „Airpods“ ausinių, kurios taip sumažėjo, kad primena klausos implantus ar lustus. Kas toliau? Laidai, implantuoti tiesiai į galvą?
Davis nuo vaikystės labai mėgsta teatrą, aktorystės mokėsi garsiojoje ir rimtojoje Niujorko „Neighborhood Playhouse“ teatro mokykloje, tarp kurios absolventų – tokios žvaigždės kaip Kim Basinger, Jeffas Goldblumas, Steve’as McQueenas, Diane Keaton, Gregory Peckas, Sidney Pollackas ir net Grace Kelly.
Pati Mackenzie – ne kino dinastijos atstovė. Tėtis – profesionalus kirpėjas Johnas Davisas, mama Lotte – grafikos dizainerė ir filantropė. Jiedu yra didžiausios Kanadoje nepriklausomos profesionalams skirtų plaukų priežiūros priemonių bendrovės „AG Hair“, kurią įkūrė praėjus metams nuo tada, kai gimė Mackenzie, savininkai. Pirmąją laboratoriją Davisai įrengė namų rūsyje, o priemones bandė ant dukterų plaukų (Makenzie turi seserį). Šiandien „AG Hair“ dirba 85 darbuotojai, kompanijos produkciją naudoja per keturis tūkstančių salonų Kanadoje, JAV, Australijoje, Taivane. Lotte Davis įsteigė fondą „One Girl Can“, remiantį mergaičių ir moterų lavinimąsi Afrikoje.
Patys atkakliai puoselėję svajonę, Davisai nestojo prieš dukters pašaukimą, prašė tik vieno – prieš kylant į sceną baigti koledžą. Galbūt dėl to, kad pramogų pasaulyje atsidūrė jau suaugusi – po anglų literatūros ir socialinių lyčių tyrimų studijų Monrealio McGillo universitete bei aktorystės mokslų Niujorke, – Davis vadina savo sėkmę labai lengva. „Įsivaizdavau, kad teks ilgai vargti. Bet gavau gerą darbą, puikią agentę, labai mielą vadybininkę. Ilgai rengiausi, galiausiai pradėjau dirbti Los Andžele“, – sako ji.
Ko gero, neperdeda. Nuo debiuto režisieriaus Jameso Ponsoldto dramoje „Smashed“ iki kol kas svarbiausio vaidmens „Terminatoriuje“ – viso labo septynerių metų atkarpa. Ir Davis įveikė ją savaip, lygiuodamasi į tokias aktores kaip Tilda Swinton, Laura Dern, Julianne Moore: jų karjera ne vienadienė, jos gali rinktis patinkančius projektus, dirbti dėl profesinio tobulėjimo ir naujų galimybių, o ne dėl pinigų ir begalinių žurnalų viršelių.