Aktorė Edita Užaitė apie teatrą, televiziją ir savanorystę: „Esu labai darbšti, todėl daryti galėčiau bet ką“

Edita Užaitė / Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr.
Autorius: L. Simonavičienė
Publikuota: 2019-01-11 18:42
Kino ir teatro aktorė, viena laidos „Ant bangos“ vedėjų Edita Užaitė atvira: „Esu labai darbšti, todėl daryti galėčiau bet ką.“ Su žinoma moterimi kalbamės apie aktorystę, darbo pokalbių laidoje specifiką, savanoriavimą Jaunimo linijoje ir dabartinių vaikų problemas.

Edita, pokalbį pradėkime nuo aktorystės temos. Ar skiriasi vaidyba prieš kameras ir prieš žiūrovus salėje?

Viskas priklauso nuo to, kiek gera medžiaga, kokie sakomi dialogai. Tada nėra skirtumo, kur vaidinti: prieš filmavimo kameras ar prieš žmones teatro scenoje. Taip pat man nesvarbu, koks kūrinio žanras: tragedija ar komedija. Svarbiausia – geras partneris. Vis dėlto tikroji aktorystė man yra teatre. Kinas – tarsi mėgstamas būrelis, nes labai retai filmuojuosi (šypsosi).

Kada sunku įkūnyti gautą personažą?

Kai nesupranti jo veiksmų logikos, poelgių motyvacijos. Tada veikėjo tariami žodžiai atrodo dirbtini, juos sunku įtaigiai sakyti. Kai kyla klausimas – „ko jis čia taip reaguoja“, reikia pasistengti suvokti personažo logiką. Kad viskas pavyktų, tenka dar ir dar kartą su režisieriumi aiškintis veikėjo liniją. Apskritai, vaidyba – tai kito žmogaus įkūnijimas, todėl būtina suvokti jo norus ir siekius, kad vaidmuo būtų sėkmingas.

Keliskart buvote nominuota Auksiniam scenos kryžiui. Ką jums reikštų šis laimėjimas?

Įvertinimai, laimėjimai ir apdovanojimai visada yra labai smagu. Patinka, kai dėl vaidmens tenka pasistengti. Dar geriau, kai tos pastangos būna įvertintos. Auksinis scenos kryžius tikrai geriau nei po pasirodymo gauta gėlių puokštė (juokiasi).

Scenoje esate jau seniai. Ar kada nors sirgote žvaigždžių liga?

Interviu davimas yra mano darbo dalis. Jei matau, kad spaudoje manęs per daug, atsisakau. Tuomet neretai kolegos sako, kad esu sužvaigždėjusi, susireikšminusi. Pritarčiau kadaise Arūno Valinsko išsakytai minčiai, kas yra žvaigždė: „Tai toks žmogus, kurio vaikams ir anūkams nereikia rūpintis dėl ateities.“ Tokių Lietuvoje tikrai nedaug. O kalbant apie pramogų pasaulį, juos galėtume suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

Esate viena laidos „Ant bangos“ vedėjų. Kaip atsidūrėte šioje kėdėje?

Vesti „Lryto“ televizijos laidą „Ant bangos“ mane pakvietė. Iš pradžių bijojau, dvejojau, bet nusprendžiau pabandyti. Apskritai visos tos mūsų šalies aktualijos man buvo svetimos – net naujienų internete neskaitydavau. Dabar privalau tai daryti, to reikia darbui.

Džiaugiuosi, kad ši laida yra tinkama terpė pakalbėti ir su specialistais padiskutuoti socialiai svarbiomis temomis. Tarkim, apie vaikus, miškų kirtimus ir kt.

Kokių iššūkių kyla aktorei gvildenant mūsų šalies aktualijas?

Didžiausias iššūkis, su kuriuos susiduriu, greičiausiai tas, kad kai kurios temos, kuriomis turime kalbėti, kurias privalome gvildenti, paprasčiausiai man visiškai neįdomios. Pavyzdžiui, niekada nerūpėjo ir nerūpi, kas su kuo išsiskyrė, kas ką pasididino ar pasiputlino. Tačiau tenka ir apie tai kalbėti, nes žmonėms tai įdomu, taip keliami laidos reitingai. Neretai pasibaigus filmavimui, jei tąkart dominuoja būtent tokios temos, net neatsimenu tiksliai, apie ką buvo laida, ką aptarėme.

Mindaugas Stasiulis ir Edita Užaitė / Organizatorių nuotr.
Mindaugas Stasiulis ir Edita Užaitė / Organizatorių nuotr.

Savanoriaujate Jaunimo linijoje. Kokių problemų turi mūsų vaikai? Kuo gyvena dabartiniai paaugliai?

Visų pirma norėčiau pasakyti, kad Jaunimo linija skirta ne tik išskirtinai vaikams ir paaugliams. Skambinti gali įvairaus amžiaus žmonės – tiek mažieji, tiek suaugusieji, tiek senjorai. Na, o dirbdama čia pastebėjau, kad mūsų vaikams stinga suaugusiųjų, tėvų dėmesio. Didžiausios problemos yra nebendravimas, juntamas vienišumas. Vaikai skambina, kad galėtų pakalbėti, sulauktų trūkstamo dėmesio, gautų klausimų, kad jais kažkas domėtųsi.

Kaip jūs kuriate ryšį su dukra Marija?

Stengiuosi nustatyti ribas – kai jos yra, vaikas jaučiasi saugus. Marija taip pat turi savo pareigas, pavyzdžiui, susitvarkyti kuprinę, pasiruošti kitai dienai į mokyklą, padaryti namų darbus, padėti mums tvarkytis ir pan. Žinoma, šie metai dukrai nėra lengvi – ji pradėjo eiti į pirmą klasę, taigi pasikeitė kasdienė rutina, draugų ratas. Tačiau vis tiek nekišu jai pagalvėlės, kad būtų minkščiau ir patogiau.

Ar dažnai lankotės Čiobiškyje – sodyboje, kurią pavasarį įsigijote? Ką jums, jūsų šeimai ši vieta reiškia, kuo ji ypatinga?

Sodyboje Čiobiškyje bandome kurti meditacinę mokymų apie įvairias religijas, skirtingas kultūras vietą, prieinamą plačiajai visuomenei. Jau esame startavę, po truputį viskas skleidžiasi. Neketiname užsidaryti ir sodybą naudoti tik savo reikmėms. O vėliau, manau, Marijai užaugus, persikraustysime ten gyventi.

Naujuosius metus daugelis žmonių pradeda nusiteikę ryžtingai – su pažadų ir tikslų sąrašu. Ar jūs tokį turite?

Man nauji metai prasideda ne sausio, bet rugsėjo pirmąją dieną. Ir nieko negaliu padaryti. Taip, gruodžio 31-oji, Naujieji metai, – graži šventė, bet reikšminga man pirmoji rudens diena. Šį kartą pasižadėjau sau, kad daugiau šviesiuosi ir susirinksiu tai, ką per pastaruosius metus buvau išbarsčiusi.

Gimėte liepos 22 dieną – dar Vėžys, bet jau beveik Liūtas. Kas labiau esate gyvenime?

Kai buvau viena, tikrai elgiausi liūtiškai – buvau stipri, į karjerą labai orientuota moteris. Sukūrusi šeimą ir susilaukusi dukros, atsidėjau šeimai ir motinystei. Taigi labai sustiprėjo dauguma Vėžiui būdingų savybių.

Kas būtų Edita Užaitė, jeigu nebūtų aktorė?

Galėčiau būti bet kas, nes esu labai darbšti. Šiaip be proto mėgstu gaminti. Ir kuo patiekalas sudėtingesnis, tuo geriau: nuo rizoto iki torto. Kai būnu pavargusi, vartau receptų knygas ir klausinėju namiškių: „Na, ką gi jums pagaminti?“

Edita Užaitė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Edita Užaitė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Trumpa dosjė

Gimimo data. 1981 m. liepos 22 d.

Horoskopo ženklas. Vėžys.

Atžala. Dukra Marija.

Mėgstamiausia spalva. Visos patinka.

Akių spalva. Pilkai melsva.

Dabar skaitoma knyga. Skaitau tris: A. Brahmo „Atverk savo širdies duris“; J. Salingerio „Apsakymai ir apysakos“ ir I. Bergmano autobiografiją „Laterna magica“

Laisvalaikio pomėgis. Sportuoti, gaminti valgį, keliauti, šokti.

Skaniausias valgis. Gerai paruoštas.

Netikėčiausias daiktas rankinėje. Visko joje yra: nuo sportbačių iki statybinių įrankių.

Svarbiausias gyvenimo įvykis. Dukros gimimas.

Mėgstamiausias metų laikas. Pavasaris ir vasara.

Erzinanti žmogaus savybė. Durnumas.

Labiausiai patinkančios gėlės. Rožės.

Idealas, sekamas žmogus. Mano vyras Linas.

Nemėgstamiausias buities darbas. Nėra tokio.

Svajonių kraštai. Italija, Portugalija, Ispanija, Balis, Kroatija.

Naujausi straipsniai