Aktorė Dovilė Kundrotaitė: „Ne kartą manęs klausė, kodėl neinvestuoju į socialinius tinklus“

Dovilė Kundrotaitė
Autorius: Laima Samulė, žurnalas „Ji“
Publikuota: 2021-10-10 09:01
Aktorei Dovilei Kundrotaitei ši vasara buvo kitokia. Pirmą kartą po ilgo laiko ji galėjo pasimėgauti užtarnautomis atostogomis. „Praėjusią vasarą labai intensyviai filmavausi, o dabar ilsėjausi ir laukiau pasirodant net kelių premjerų“, – sako pašnekovė.

Trumpa dosjė

  • Mėgstamiausia spalva. Mėlyna.
  • Mėgstamiausias metų laikas. Vasara.
  • Geriausia knyga. Šiuo metuF. Dostojevskio „Idiotas“.
  • Erzinanti žmogaus būdo savybė. Neryžtingumas.
  • Didžiausia baimė. Prarasti artimuosius.
  • Svajonių šalis. Naujoji Zelandija.
  • Ko niekada neišmokau. Taisyklingai dainuoti.
  • Koks gyvūnas būčiau. Norėčiau būti skraidantis, bet pagal charakterį būčiau koala.
  • Prietaras. Blogis blogiu sugrįžta.
Dovilė Kundrotaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Dovilė Kundrotaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Dovile, kur galėsime jus išvysti?

Kitais metais turi pasirodyti debiutinis Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“. Ruošdamasi vaidmeniui jame mokiausi prancūzų kalbos. Lapkričio–gruodžio mėnesiais „Netflix“ platformoje turi pasirodyti serialas „Klark“, pasakojantis apie švedų nusikaltėlį Klarką Olafsą, pagarsėjusį bankų plėšimais ir įkaitų dramomis. Būtent K.Olafso vardas siejamas su termino „Stokholmo sindromas“ atsiradimu. Seriale atlieku nedidelį vieno iš įkaičių vaidmenį. Darbas šiame seriale buvo labai įsimintinas, nes teko padirbėti su Holivudo aktoriumi Billu Skarsgardu ir režisieriumi Jonu Akerlundu, kuriančiu vaizdo klipus tokioms žvaigždėms kaip Lady Gaga, Beyonce, Shakira. 

Ar darbas su pasaulinėmis žvaigždėmis yra labiau išbandymas ar apdovanojimas?

Daugiau apdovanojimas. Žinoma, jaučiu jaudulį prieš tokio kalibro žvaigždes. Tiesa, labiau jaudinuosi prieš aktorius, nesvarbu, tai užsienio žvaigždės ar ilgametę patirtį turintys lietuvių grandai. Dirbti su sėkmę pasiekusiu, daug patirties turinčiu režisieriumi yra labai lengva, nes jis konkrečiai žino, ko nori, duoda tikslius nurodymus, aiškiai išreiškia mintis. Tai labai palengvina aktoriaus darbą.

Kada pasirinkote aktorės karjerą?

Vaikystėje sakydavau, kad noriu būti dainininkė, šokėja, aktorė ir manekenė – tokia svajonių kombinacija (šypsosi). Labiausiai svajojau būti dainininke, tačiau atsirado balso stygų mazgelių ir ilgą laiką negalėjau dainuoti. Natūraliai daugiau dėmesio skyriau kitoms mėgstamoms veikloms – šokiams ir vaidybai. Maždaug nuo penktos klasės lankiau dramos būrelį, o dešimtoje jau tvirtai žinojau, kad stosiu į aktorinį. Dvyliktoje klasėje, pildant paraiškas į universitetus, nei man, nei mano tėvams nekilo klausimas, ką rašyti pirmoje vietoje.

Gal prisimintumėte ką nors įdomaus iš aktorių atrankų?

Man atrankos yra labai įtemptas ir vienas iš nemaloniausių momentų aktoriaus profesijoje. Per trumpą laiką turi maksimaliai parodyti, ką gali, įtikinti, kad šis vaidmuo būtent tavo, o tai didelis iššūkis. Taip pat eidamas į atranką niekada negali būti tikras, ko iš tavęs norės režisierius, nes būna visaip.

Kartą net nereikėjo vaidinti. Tiesiog sėdėjau ir atsakinėjau į įvairiausius klausimus, pavyzdžiui, kaip atrodo mano svajonių vestuvės. Kartais režisieriai duoda pastabų abstrakčiais vaizdiniais, pavyzdžiui, vienas režisierius apibūdino mano personažą kaip naftoje išsimaudžiusią gulbę. Per trumpą laiką turi iššifruoti, ką jis tuo norėjo pasakyti. Žinoma, yra tekę dalyvauti ir paprastesnėse atrankose, kuriose tiesiog reikėjo perskaityti sceną.

Aktorė Dovilė Kundrotaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Aktorė Dovilė Kundrotaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Teko padirbėti ir Lietuvoje, ir užsienyje. Gal palygintumėte šias patirtis?

Užsienyje kol kas teko dirbti tik televizijos filmuose ir serialuose. Lyginant su Lietuvos televizijos serialais, skirtumas yra tikrai nemažas. Vis dėlto mūsų kino filmų gamyba užsienio kūrybai nusileidžia gal tik vienu aspektu – finansavimu.

Kuriant filmą Lietuvoje pasitelkiama didelė komanda – nuo aptarnaujančio, techninio personalo iki skirtingų departamentų (kameros, garso, grimo, kostiumų ir kt.) – lygiai taip pat kaip ir užsienio projektuose. Pagrindinis skirtumas lieka pamainų skaičius ir specialieji efektai. Beje, atvažiuodami į Lietuvą užsienio projektų kūrėjai daugiausia darbuotojų samdo būtent lietuvius. Ne kartą yra tekę girdėti, kaip giriami mūsų tautiečiai, itin profesionaliai atliekantys savo darbą.

Aktoriams dažnai tenka ne tik filmuotis, bet dalyvauti fotosesijose? 

Fotosesijos man yra vienas sunkiausių dalykų. Šiemet taip susidėjo, kad teko pozuoti net dviem skirtingų gamintojų lininių rūbų kolekcijoms. Supratau, kad būti aktoriumi dar nereiškia visada gerai jaustis prieš kamerą. Man daug paprasčiau vaidinti kitą žmogų nei pozuoti pačiai.

Žinoma, prie to prisideda ir tai, kad fotosesijoje reikia žinoti savo „kampus“, mokėti su jais žaisti prieš šviesą. Tai modelio darbo pagrindai, kurių aš neturiu. Dažnai fotosesijose jaučiuosi negrakšti, man sunku elegantiškai judėti, nes gyvenime tokia nesu. Supratau, kad nemoku pati pateikti gražiausios savo išorinių bruožų versijos – man labai reikia fotografo pagalbos (šypsosi).

Ar aktoriui ir kasdieniame gyvenime norisi būti dėmesio centre?

Buvimas dėmesio centre nėra esminė priežastis, kodėl aktoriai pasirenka šią profesiją. Tarp bet kokios srities atstovų būna žmonių, kurie nori būti dėmesio centre, kompanijose užvesti pokalbio temą, būti atsakingam už sprendimus ir pan.

Aš pati nemėgstu nuolat būti dėmesio centre ir kalbėti apie asmeninį gyvenimą. Man labiau patinka pasidalyti mintimis apie savo darbą, personažus. Ne kartą esu gavusi klausimą, kodėl neinvestuoju į socialinius tinklus. Atsakymas labai paprastas – nemoku! Taip, naudojuosi jais, bet man norisi apie save kalbėti tiek, kiek išsprūsta natūraliai. Pažiūrėjusi į nuomonės formuotojų veiklą, pagalvoju, kad man tai būtų pernelyg sudėtingas darbas. 

Dovilė Kundrotaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Dovilė Kundrotaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Kas jūsų didžiausias gerbėjas ir didžiausias kritikas?

Ko gero, atsakysiu standartiškai – aktoriai dažniausiai patys sau yra didžiausi kritikai. Na, išskyrus studijų metus, kai daugiausia kritikuoja dėstytojai. Tikrai pati sau esu didžiausia kritikė. 

Ištikimais gerbėjais laikau draugių kompaniją – jos, paprastai nesidomėdamos lietuvišku turiniu, žiūri viską, kur tik pasirodau. Turime netgi tradiciją premjeras pasižiūrėti kartu. Taip pat didžiausi mano gerbėjai yra tėvai. Jie matė viską, kur vaidinau, o mama dar ir renka visus spausdintus mano interviu. 

Kokias charakterio savybes norėtumėte pakeisti ir kokias laikote pranašumais?

Privalumas tas, kad esu problemų sprendėja. Tikriausiai šią savybę perėmiau iš tėčio. Jei kažkas nepasiseka, sustoju ir pagalvoju: koks mano tikslas, kas trukdo jį pasiekti, kokius variantus turiu, kur galėčiau nukreipti pastangas ir pan. Stengiuosi išspręsti ir santykių, draugystės problemas. Nepatinka, kai užsilaiko tyla, pyktis, todėl dažnai inicijuoju atvirą pokalbį, siekiu išsiaiškinti ir išspręsti problemą. Esu pastebėjusi, kad dažniausia visų santykių, tiek platoniškų, tiek romantiškų, problema gali būti įvardijama labai paprastu žodžiu – nesusikalbėjimas. 

O ką norėčiau pakeisti? Esu labai priklausomas žmogus – lengvai labai prisirišu prie žmonių, sentimentų, daiktų, situacijų. Man labai sunku atsisveikinti. 

Ar turite hobį? 

Labai mėgstu dėliones. Šiuo metu dėlioju keturių tūkstančių detalių pasaulio žemėlapį. Prie dėlionės su fone grojančia muzika ar rodomu serialu galiu sėdėti valandų valandas. Dar neseniai atradau, kad man labai patinka megzti. Ši veikla ypač praverčia per filmavimus. Kartais tenka ilgai laukti, kol ateis tavo eilė filmuotis, laukimas išvargina.

Žinoma, gali pasiimti knygą, bet skaitydama labai pasineriu į knygos pasaulį, paskui prireikia laiko iš jo išlįsti, suprasti realybę ir dar persijungti į filmo. Mezgimas netrukdo stebėti aplinkos, bendrauti su žmonėmis, jausti savo vaidmenį ir tuo pat metu nuveikti kažką naudingo.

Dovilė Kundrotaitė / Irmanto Gelūno nuotr.
Dovilė Kundrotaitė / Irmanto Gelūno nuotr.

Kur pabėgate nuo visų rūpesčių? Kas padeda atgauti jėgas?

Visą gyvenimą su tėvais bent kartą per metus išvykdavome pailsėti į užsienį. Buvo laikas, kai negalėjau žiemą išvažiuoti ir pasikrauti energijos iš saulės bei jūros. Pajutau, kad tada patiriu daug daugiau streso. Man reikia bent savaitei išvykti, kur šilta, saulė, jūra. Tai padeda atsipalaiduoti.

Kai išvykti negaliu, į pagalbą ateina baseinas, vonia, masažas ir dėlionės. Jei jaučiu įtampą, galvoje sukasi įkyrios mintys, labai padeda susitelkimas į dėlionę. Užsimiršti, atsitrauki nuo problemų.

Kokią supergalią norėtumėte turėti?

Norėčiau turėti ne vieną, bet labiausiai praverstų teleportacija. Kartais labai tingiu ilgai važiuoti iš vienos vietos į kitą. Tada pagalvoju, kaip būtų gera galėti akimirksniu atsidurti taške B. Kiek laiko sutaupyčiau...

Žurnalą „Ji“ galite užsiprenumeruoti, daugiau informacijos rasite ČIA.

Naujausi straipsniai