Šiandien Dakota JOHNSON (29) – plakatuose, žvaigždžių kronikoje ir viršeliuose: vienas po kito pasirodo du filmai, kuriuose ji vaidina, aktorė draugauja su „Coldplay“ lyderiu Chrisu Martinu ir įsitvirtino Holivude kaip savarankiška figūra.
Tai yra ne vien kaip Melanie Griffith (61) bei Dono Johnsono (69) dukra ir Antonio Banderaso (58) podukra ar legendinės Tippi Hedren (88) anūkė, nors priklausomybės įspūdingam genealoginiam medžiui niekada neišsižadėjo. Atvirkščiai – į „Suspirijos“ premjerą Los Andžele ji atėjo su senele, velionio Alfredo Hitchcocko mūza, atrodančia taip puikiai, kad, regis, tikrai žino jaunystės receptą. Ne veltui „Gucci“ neseniai pasirinko ją juvelyrikos kolekcijos veidu – dabar abi, ir anūkė, ir senelė, yra mados namų ambasadorės.
Kas, jei ne aktorė, vaidinusi kultiniuose „Paukščiuose“ ir „Marnėje“, gali įvertinti elegantišką ir estetišką Lucos Guadagnino siaubo filmą, naują aštuntojo dešimtmečio Dario Argento trilerio versiją? Beje, reikia girdėti, kaip Dakota piktinasi seniai mirusiu Hitchcocku, iš esmės sužlugdžiusiu Hedren karjerą, kai aktorė neatsakė į jo dėmesio ženklus!
Mažoji moterų bendruomenė – Griffith, Johnson ir Hedren – visada palaiko viena kitą ir gyvenime, ir filmavimo aikštelėje. Nors Dakotai protekcijos nereikia – aktorystės geną ji paveldėjo, o ir vaidina nuo dešimties. Ir, kad ir kaip rafinuota publika peiktų „Penkiasdešimties pilkų atspalvių“ sagą, vien kino teatruose trys filmai uždirbo 125 milijonus eurų. O nuolankioji Anastasija Stil visiems laikams įgijo Dakotos bruožų.
„Suspirijos“ kūrėją italą Lucą Guadagnino po pernykščio „Vadink mane savo vardu“ triumfo drąsiai galima vadinti režisieriumi, su kuriuo visi nori dirbti. Sunku pasakyti, po kiek filmų aktorė gali vadintis mylima režisieriaus žvaigžde, bet Johnson jis filmavo antrą kartą – ji vaidino 2015 metų trileryje „Didesni purslai“. Savo ruožtu Dakota pasirengusi imtis bet ko, ką tik sumanys Luca. Ne kiekviena aktorė pasakytų, kad darbas tokiame filme kaip „Suspirija“ – šiurpioje, žiaurioje ir kupinoje įtampos siaubo dramoje – buvo malonumas, džiaugsmas, smagybė. Bet Dakota filmuodamasi Šiaurės Italijoje jautėsi būtent taip!
Jos žodžiais, jai įdomu vaidinti seksualius personažus. „Tokios herojės – labai stiprios. Mane visada žavėjo moterys, jaučiančios savo kūniškumą, besididžiuojančios juo, nepriimančios pasyviai. Nemanau, kad norėdama būti gerbiama ir stipri turi išsižadėti seksualumo“, – svarsto aktorė.
Žurnalistai, kurie kalbino Dakotą, pastebi retų Holivude jos savybių – geranoriškumą, gebėjimą džiaugtis, būti dėkingai. Su Tilda Swinton ji pasirengusi dirbti visą gyvenimą. Entuziastingai pasakoja, kad ji ir Guadagnino supranta vienas kitą be žodžių – režisierių ir aktorę sieja profesinė meilė iš pirmo žvilgsnio. Dievina savo namus Los Andžele, suprojektuotus garsaus praėjusio amžiaus architekto Carlo Mastono, ir primenančius namelį medžiuose. Negali pamiršti darbo su legenda Jeffu Bridgesu, su juo filmavosi trileryje „Sunkūs laikai viešbutyje „El Royale“ („Jei galėčiau, užsisakyčiau marškinėlius su užrašu: „Draugausiu su Jeffu Bridgesu iki mirties“, – sakė ji interviu australų „Vogue“). Ir juokauja, kad „Sunkių laikų“ režisierius Drew Goddardas suklydo pakviesdamas vaidinti Chrisą Hemsworthą – kai tas kadre pasirodo be marškinių, žiūrovai gali pamiršti viską, ką iki tol matė ekrane.
Dakota yra tipiškos Svarstyklės – rami, išlaikanti pusiausvyrą, nors puikiai žino, kas yra nuotaikų svyravimas. Ji – emocionalus žmogus, nebijo savo jausmų, jais domisi ir nuo jų nesislepia, net atvirkščiai – pasinaudoja: toks aktorės darbas. Ir ne tik – kaip sako pati Dakota, ji lanko psichoterapiją taip seniai, kad galinti analizuoti pati save. „Niekas kitas neatsakys į tavo klausimus. Visi atsakymai slypi tavyje, tik turi būti sąžiningas ir nepamiršti, kad kartais jie gali būti skausmingi“, – sako ji.
Aktorė patvirtina, kad pirmąkart psichoterapeuto kabinete atsidūrė būdama trejų. Andainykštė sesija buvo viso labo žaidimas su žaislais stebint specialistui: visi žino, kad blogieji jos tėvų laikai buvo pažymėti alkoholio ir kvaišalų, ir Melanie bei Donas norėjo įsitikinti, kad jų bėdos nepalies dukters. Bet Dakota pamėgo terapiją – šiandien sako nežinanti, ką be jos darytų, ir mano, kad kiekvienas turėtų jai ryžtis.