Aktorė Ann Jillian – pirmoji Holivude prabilusi apie klastingą ligą

Ann Jillian/ Monikos Sedžiūtės nuotr.
Ann Jillian/ Monikos Sedžiūtės nuotr.
Renada Gaidienė
Šaltinis: „Žmonės“
2020-02-25 09:14
AA

Aktorės Ann Jillian (70) istorija iš pirmo žvilgsnio – tikra amerikietiška svajonė: kine debiutavo dar vaikystėje, o devintajame dešimtmetyje tapo Holivudo sekso simboliu. Tačiau pasiekus zenitą teko skaudžiai kristi – krūties vėžys ėmė ėsti ne tik sveikatą, bet ir karjerą. Tik mažai kas žino, kad legendinė aktorė, pirmoji Holivude prabilusi apie klastingą ligą ir tapusi kovos su ja advokate, – tikra lietuvė!

Įžengusi į prieblandoje paskendusį Los Andželo restoraną „Bandera“, administratorės klausiu, prie kurio staliuko rasiu Ann Jillian. Net nepažvelgusi į užrašus ji mane veda prie kompanijos, kurią šiame mieste neabejotinai atpažįsta kaip holivudinę: dviejų šarmingų damų – didžiule skrybėle pasipuošusios Rutos Lee ir Ann Jillian, išsiskiriančios įspūdingais banguojančiais plaukais ir giliomis akimis, – bei Ann sutuoktinio – havajietiškais marškiniais vilkinčio Andy Murcios. Prisėdu prie šios senų draugų trijulės ir nejučia persikeliu į auksinius Holivudo laikus.

„Mano lietuviška sesutė Holivude“, – meiliai tarsteli Ruta Lee, žvelgdama į Ann. Aktorė, kurios tikrasis vardas yra Jūratė Nausėda Murcia, gimė nepriklausomos Lietuvos karinių oro pajėgų kapitono Juozo ir Margaritos Nausėdų šeimoje. Taigi, Ann yra tikrų tikriausia lietuvaitė. „Pusiau žemaitė, pusiau aukštaitė“, – pati sako.

Lietuvoje mažai žinome apie šios moters, kaip aktorės, pasiekimus, nors kino pasaulyje jos nuopelnai įspūdingi – triskart nominuota „Emmy“ ir dukart „Auksiniam gaubliui“. Beje, pastarąją statulėlę Ann, kaip geriausiai aktorei, pavyko laimėti 1989-aisiais. Ją galima drąsiai vadinti pramogų pasaulio veterane: pirmą kartą nusifilmavo kine būdama vienuolikos, o per daugiau nei keturiasdešimt karjeros metų sukūrė vaidmenis 25 kino filmuose, vaidino Brodvėjaus miuzikluose, pasirodė šimtuose televizijos projektų.

Ann Jillian/ Monikos Sedžiūtės nuotr.
Ann Jillian/ Monikos Sedžiūtės nuotr.

Lemtingas gumbelis

Tačiau Ann Jillian legenda gimė ne kino ekrane. Ji gimė ant operacinio stalo 1985 metais, kai filmavimosi įkarštyje 35-erių Ann buvo priversta kilti į kovą už savo gyvybę.

Devintasis dešimtmetis buvo jos svaiginančios sėkmės metas: vaidmuo miuzikle „Sugar Babies“, iškart po jo televizijos projektai „It’s a Living“ ir „Mae West“, kurie pelnė gražuolei šviesiaplaukei sekso simbolio titulą ir pirmąją „Emmy“ nominaciją („Holivudas visuomet ieškojo seksualaus kūno“, – paaiškina aktorė). Ir pačiame sėkmės įkarštyje Ann užčiuopė nedidelį gumbelį kairiojoje krūtyje...

„Tuo metu kaip tik filmavausi juostoje „Alisa Stebuklų šalyje“ su garsiąja Carol Channing. Gydytojai pasakė, kad būtina pašalinti abi krūtis, ir nurodė nedelsiant ruoštis operacijai. Prodiuseriai buvo nusiteikę negailestingai – ieškojo, kuo mane pakeisti. Tačiau aš neleidau, kad vėžys atimtų ne tik sveikatą, bet ir mylimą darbą. Į mane buvo nukreiptos visų akys. Žinojau, kad jei leisiu Holivudui mane patraukti iš kelio, paskui bus patraukti kiti aktoriai. Kovojau už mus visus.“

Tomis sunkiomis akimirkomis ją besąlygiškai palaikė talentų paieškos direktorius Jeroldas Franksas ir visos didelės kino žvaigždės – jos sutiko keisti savo įtemptą dienotvarkę, kad Ann galėtų toliau vaidinti.

Ann Jillian/ Monikos Sedžiūtės nuotr.

Į filmavimo aikštelę ji grįžo praėjus vienuolikai dienų po operacijos. „Negalėjau pakelti rankų, o turėjau griuvinėti kartu su aktoriumi Harvey Kormanu ir šokti su Carol Channing. Tai buvo begalinis iššūkis kūnui, bet mano ego nugalėjo – iškėliau į viršų rankas ir pamiršau savo skausmą“, – prisimena Ann.

Tuo metu Amerikoje didėjo sergamumo krūties vėžiu mastai – 1985-aisiais vienai iš devynių amerikiečių buvo diagnozuojamas auglys (dabar – vienai iš aštuonių). Pirmoji apie tai prakalbo JAV prezidento Geraldo Fordo žmona Betty – dar aštuntajame dešimtmetyje jai buvo atlikta mastektomija. Betty Ford paskambino Ann Jillian norėdama palaikyti sunkią minutę ir šis gerumo gestas davė pradžią ilgametei dviejų moterų draugystei. „Betty pakvietė mane į savo namus Rančo Miražo mieste. Kai mes ramiai šnekučiavomės, atvyko prezidentas Geraldas Fordas. Tą akimirką susimąsčiau – kaip čia atsitiko, kad aš, emigrantų Margaritos ir Juozo Nausėdų dukra, šiandien draugiškai bendrauju su Amerikos prezidentu?“

Paslaptinga nepažįstamoji

Pasakodama savo gyvenimo istoriją Ann vis prisimena tėvus ir jų skiepytas vertybes, tikėjimo svarbą. „Mano stiprybė ateina iš Dievo, tikėjimo, meilės ir gero humoro jausmo. Ir begalinio noro gyventi, – sako Ann ir neslepia susižavėjimo ištvermingais lietuviais, sugebėjusiais dainuoti, mylėti, kovoti už save ir melstis sudėtingiausiais istoriniais laikotarpiais. – Lietuviai yra be galo drąsūs ir ištvermingi, ar ne?“

Kaskart prakalbus apie Lietuvą aktorės akyse sužiba ašaros. Tėvų gimtinę ji pirmą kartą aplankė sulaukusi 67 metų ir iki šiol negali atsistebėti šalies grožiu. „Tos pastelinės spalvos, viskas taip gražu! Ir tie trys kryžiai, kuriuos mačiau pro viešbučio langą, – jaučiausi be galo laiminga pagaliau atvykusi ten, kur mano šaknys ir kur visi kalba lietuviškai“, – tikina ji.

Ann iki šiol gražiai kalba lietuviškai, bet sau yra labai reikli. „Pykstu ant savęs, kai negaliu ko nors paaiškinti lietuviškai“, – neslepia. O jos gyvenimo vyras Andy džiaugiasi net ir tais keliais lietuviškais žodžiais, kuriuos moka. „Druska ir pipirai“, – į pokalbį vis įterpia šelmiškai šypsodamasis.

Ann ir Andy pažinties istorija kurioziškai susijusi su lietuvių kalba. Kartą Čikagos viešbučio „Ambassador East“ savininkas paprašė Andy, tuomečio policijos detektyvo, išsiaiškinti, kas ta įtartina moteris, kuri „kas vakarą ateina į viešbutį pasidažiusi, nešina maišais daiktų ir su kažkuo telefonu kalba rusiškai“. Pradėjęs tyrimą Andy pasiūlė Ann kartu išgerti prie baro, bet čia atsiskleidė jos tvirtas charakteris ir griežtas lietuviškas auklėjimas – moteris atkirto, kad prie stalo sėdės viena. „Mano mamytė manimi didžiuotųsi“, – prisimena Ann. Bet disko muzika ir Johno Travoltos įvaizdis jaunuoliui padėjo ištirpdyti kuklumo ledus – juodu susituokė po trijų mėnesių! O ta paslaptinga kalba? Čikagietis Andy iškart suprato, kad vakarais ji kalbasi lietuviškai su savo mamamama – taip švelniai ir gražiai jie abu vadina Ann mamą Margaritą Nausėdienę.

Ann Jillian/ Monikos Sedžiūtės nuotr.

Ann Jillian istorija

Antras mano susitikimas su Ann Jillian buvo daug intymesnis. Šįkart nebuvo jokio holivudinio blizgesio, tik labai mąslios akys ir gyvenimiška išmintis. Nuo krūties vėžio diagnozės praėjus daugiau nei 34 metams, Ann džiaugiasi gyvenimo pilnatve. Vis dėlto, kiekvieną kartą pasakodama savo istoriją, ji giliai atsidūsta.

„Ar aš nepasiilgstu savo krūtų? Niekada dėl to neverkiu? Ar aš apie tai negalvoju šią minutę? Žinoma, kad taip! Bet gyvenimas yra nuostabus, vertinkime jį tokį, koks yra. Aš jaučiuosi esanti visavertė, nes vien tik fizinis kūnas manęs neapibūdina. Aš egzistuoju kaip fizinio ir dvasinio kūno visuma.“

Išskirtinė Ann istorija nuo pat pirmų akimirkų sulaukė smalsuolių dėmesio. Aktorė pasakoja, kad dar būdama ant operacinio stalo gavo pasiūlymą rašyti knygą. Iškart po šito sulaukė pasiūlymo statyti NBC televizijos filmą. Tiesa, pati Ann manė, kad pirmiausia turėtų savo kūnui leisti sveikti.

„Persigalvoti privertė pokalbis su gydytoju, – tikina aktorė. – „Filme papasakojusi apie krūties vėžį galėtum per vieną vakarą padėti daugiau moterų nei aš – per visą savo karjerą“, – pasakė jis.“ O kai Holivude ėmė sklisti kalbos, kad kažkas parašė scenarijų apie Ann Jillian ir policininko Andy Murcios meilės istoriją, dar ir NBC prezidentas patarė Ann nedelsiant perkelti savo istoriją į ekraną, kol to iškraipydami faktus nepadarė kiti. „Tada supratau, kad jei galiu padėti kitoms moterims, privalau tai padaryti. Taip pat prisiminiau savo mamą – ji krūtų vėžiu susirgo būdama penkiasdešimties. Girdėdavau ją naktimis verkiančią vonioje, o jos rytas vėl prasidėdavo taip, lyg nieko nebūtų nutikę. Niekada nemačiau mamos ašarų, bet įsivaizdavau, kad ji verkia pamačiusi savo atvaizdą vonios veidrodyje. Moterys linkusios kentėti tyliai ir dažnai mano, kad neturi teisės susirgti, nes jų pareiga yra pasirūpinti namais ir vaikais. Aš nusprendžiau, kad atėjo laikas atverti tą skrynią ir paleisti žinią į laisvę. Privalėjau tai padaryti.“

Svarbiausiam Ann gyvenimo vaidmeniui nebuvo lemta atsirasti lengvai. Kurti filmą „Ann Jillian istorija“ trukdė beveik dvejus metus trukę nesutarimai. Ann nesutiko, kad juostos kūrėjai dramatiškai iškraipytų jos gyvenimo faktus siekdami pavaizduoti patrauklesnę meilės istoriją. „Po dvejų metų kančios Ann Jillian istorija pagaliau papasakota“, – pasirodžius filmui rašė „The New York Times“.

Nesutarė Ann su filmo kūrėjais ir dėl religijos svarbos sunkiais gyvenimo momentais, ir dėl žmonių reakcijos į sunkią diagnozę. „Vienas iš prodiuserių manė, kad sužinojusi apie vėžį Ann turėtų spardytis, šaukti ir mėtyti daiktus. Bet į žinią ji taip nereagavo. Mano brolienė sirgo krūties vėžiu, ji taip pat nepatyrė isterijos priepuolių. Tokiu atveju svarbiausia – tikėti į Dievą“, – vėliau laikraščiui „The New York Times“ pasakojo juostos scenarijaus autorė Audrey Davis Levin.

Daug dalykų šiame filme buvo sudėtingi. „Turėjau atverti privataus gyvenimo užkulisius, kuriuos verčiau būčiau paslėpusi, – tikina Ann. – Atsisakyti privatumo teko ir mano vyrui, ir apskritai visai šeimai. Tai buvo didelis iššūkis, bet visi sutarėme dėl vieno: jei mūsų išgyventas skausmas pasitarnauja kitam, neturime abejoti.“

Ann buvo pirmoji taip atvirai kalbanti apie krūties vėžį Holivude, tad jos dienotvarkė greitai prisipildė interviu radijui, televizijai ir spaudai. Amerikos vėžio asociacija pakvietė Ann tapti garbės nare. „Ji norėjo žinoti, kaip aš, seksualioji Holivudo žvaigždė, po gyvenimo išbandymų atsitiesiu ir eisiu į priekį, – prisimena Ann. – Turiu būti atvira – labiausiai man padėjo Andy. Mes visuomet pabrėžėme, kad liga buvo labai rimta. Tačiau taip pat supratome, kad nenorėsime visą gyvenimą skęsti liūdesio liūne. Jei jau tenka rinktis tarp juoko ir ašarų, renkuosi juoką gerai išsiverkus. Privalai savo negandas priimti, prie jų prisitaikyti ir judėti į priekį. To išmokau iš savo mamos ir tėčio.“

Triumfas – Holivude ir Baltuosiuose rūmuose

Baltieji rūmai ir Amerikos vėžio asociacija neabejojo, kad Ann Jillian pastangos edukuoti visuomenę apie krūties vėžį vertos valstybinio įvertinimo, – apdovanojimą aktorė išdidžiai priėmė iš tuomečio prezidento Ronaldo Reagano rankų. Vizitas Baltuosiuose rūmuose įkvėpė dar vieną brangią draugystę – šįkart su pirmąja šalies ponia Nancy Reagan, taip pat sirgusia krūties vėžiu. Ann tapo Nancy balsu, kai viso pasaulio moterys viešai diskutavo apie pirmosios ponios pasirinkimą po mastektomijos darytis rekonstrukcinę krūties operaciją. „Mes, moterys, privalome palaikyti viena kitą. Suprasti kitos moters sprendimą, net jei jis kitoks nei tavo“, – įsitikinusi Ann.

Holivudas taip pat įvertino Ann Jillian atvirumą ir išmintį. Tą spindinčią akimirką, kai rankoje laikė „Auksinio gaublio“ statulėlę už geriausią vaidmenį filme „Ann Jillian istorija“, moteris tvirtai žinojo, kad atsisakyti dalies savęs buvo verta.

Holivude prasidėjusi Ann Jillian gyvenimo misija įkvėpti krūties vėžiu susirgusias moteris tęsiasi iki šiol. Pasitelkdama humoro jausmą, puikų balsą ir moterišką išmintį ji skleidžia tikėjimą, kad įveikusios ligą moterys gali gyventi puikų, laimės kupiną gyvenimą. Apie ligą Ann kalba lengvai ir žaismingai, o surimtėja tik dėl vienos svarbios žinutės – norint sėkmingo rezultato, būtina reguliariai tikrintis, užčiuopti ligą kuo anksčiau ir nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Filme „Ann Jillian istorija“ yra intymi scena iš Ann ir Andy gyvenimo, kurią jie vadina viena svarbiausių. Joje Ann rengiasi vakarinę suknelę ir niekaip negali užsisegti užtrauktuko, tad Andy ją nuramina: „Aš tave matau. Tu esi tu. Ir aš niekur nesiruošiu trauktis.“

Tai – žinutė visoms moterims: pirmiausia turite mylėti save, kad ir kokios būtumėte. „Jeigu gyvenimas pamėtėja sunkumų, privalome keltis nuo žemės ir nepamiršti, kad yra žmogus, kuris mus myli tokias, kokios esame“, – įsitikinusi aktorė.

Visi ją pažįstantys pasakys, kad savo didžiausiu gyvenimo stebuklu Ann laiko sūnaus Andrew gimimą. „Dievas man leido išgyti, kad galėčiau suteikti gyvybę kitam žmogui“, – apie 27-erių sūnų sako ji. Ann trokšta vienturtę atžalą supažindinti su Lietuva, todėl pastaruoju metu itin gilinasi į jos istoriją ir savo šeimos šaknis.

Pasiteiravus, kaip mama įvertino dukros laimėjimą per „Auksinių gaublių“ apdovanojimus, moteris nulenkia galvą ir su grauduliu balse tyliai ištaria: „Mama buvo labai laiminga. Ir aš esu laiminga, kad ji buvo mano miela mamytė.“