Tik kalbėdama apie sportą lengvaatletė, šuolininkė į aukštį, Europos čempionė Airinė Palšytė (24) žino aiškų atsakymą į klausimą „kas toliau?“ Laukia pasaulio čempionatas, o dar po trejų su puse metų – Tokijo olimpinės žaidynės, kuriose viliasi užlipti ant aukščiausio laiptelio. Toks laukimas, prisipažįsta, kantrybės išbandymas. O kantrybės jai labai daug kur reikia. Kad ir santykiuose su mylimu žmogumi, kai kalba pasisuka apie meilę per atstumą, pasirinkimą tarp olimpiadų ir vaikų.
Neslepia, kad buvo varžybų, kaip Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, kurias pralaimėjus kilo net egzistencinių klausimų. Galvojo padaryti pertrauką ir per ateinančius ketverius metus iki kitos olimpiados sukurti šeimą, pagimdyti vaiką. „Nieko nepadarysi, moterims sportininkėms tenka griežtai planuoti net tokius dalykus kaip šeima ir vaikai...“. Bet paskui apsigalvojo – geriau jau ateinančius ketverius metus labai rimtai padirbėti, kad nebebūtų daugiau tokių nusivylimų kaip Rio.
Tačiau pripažįsta, kad tokia savidisciplinas kiša koją asmeniniam gyvenimui. Draugas, su kuriuo jie jau aštunti metai, gyvena Kopenhagoje, ten dirba savo svajonių darbą. Ir norint būti kartu, vienam iš jų tektų aukotis. „Negaliu būti tokia savanaudė ir reikalauti, kad jis grįžtų vien tik būti šalia manęs. Lygiai taip pat ir pati negaliu važiuoti pas jį, nes Danijoje man nebūtų tokių gerų sąlygų sportuoti, kokias turiu Lietuvoje, – apgailestauja. – Patikėkite, santykiai per atstumą yra labai sunku...“ ir jų nelinkėtų net priešui. Draugas jau labai norėtų vaikų, netgi bandė ją įtikinti, kad laiko iki Tokijo olimpiados tikrai daug ir dar spėtų atsistatyti. Visgi Airinė mano, kad pirmiausia jiems reikėtų tiesiog pagyventi kartu ilgiau ir pažiūrėti, kaip seksis.
„Juk susilaukus vaikų staiga suvokti, kad tau ne pakeliui su tuo žmogumi, būtų per daug baisu. Aš – ne iš tų, kuriems santuoka tėra paprastas parašas – šiandien susituokiau, rytoj išsiskirsiu. Norėčiau, kad šeima būtų viena, tikra ir su tuo žmogumi, su kuriuo visapusiškai gerai jaučiuosi“, – mąsto.
Tad į klausimą „kaip tu įsivaizduoji mūsų gyvenimą?“ nei jis, nei ji vis dar neturi atsakymo. Tokia situacija, pripažįsta, ir erzina, ir kankina, ir išsunkiai... Bet dabar viskas priklauso tik nuo to, kiek abu dar pasiryžę laukti.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“. Šiame numeryje taip pat skaitykite: