Menininkė Agnė Kišonaitė savo gimtadienį šiais metais švenčia ten, kur gimė – Klaipėdoje. Ketvirtadienį „Klaipėdos galerijoje“ tapytoja, žinomų instaliacijų autorė priiminėjo dvigubus sveikinimus – gimtajame mieste atidaryta jos paroda „Portretai“.
Iš privačių kolekcijų, o taip pat iš menininkės studijos Vilniuje į Klaipėdą atkeliavo daugiau nei 20 portretų. Daugiausia juose užfiksuoti realūs žmonės, tik dviejuose – pačios menininkės sugalvoti personažai – Svajotoja ir Fešionista.
Paprastai moteris ir merginas savo drobėse vaizduojanti Agnė šįkart atidavė duoklę vyrams. Vienam portretui pozavo menininkės vyras Mantas Kubilius.
Kai kuriuos Agnės tapytus portretus parodai paskolino jų savininkai. Du paveikslai į parodą atkeliavo iš Šveicarijos.
„Ši paroda įdomi ir man pačiai – skirtingu laiku tapytus kūrinius surinkome į vieną galeriją, aiškiai matyti, kaip jie keitėsi. Portretus dažniausiai užsako žmonės, kuriems artimas mano kūrybos braižas“, - sako menininkė.
Gimusi, augusi ir studijas baigusi Klaipėdoje, Agnė su didžiuliu džiaugsmu grįžta į šį miestą.
„Vasaromis mėgstu kurti prie jūros, kad ir kur vyktų mano parodos, vėliau savo darbus stengiuosi parodyti klaipėdiečiams“, - sako tapytoja.
Įkvėpimo ji semiasi iš dabarties, iš jaunų žmonių gyvenimo, jų ir savo jausmų bei patirčių.
„Bandau laužyti nusistovėjusias tradicijas, meno kanonus, kuriu įvairaus meno formas. Savo paveiksluose ir instaliacijose kalbu apie sureikšmintą grožio kultą, perdėtą savo įvaizdžio formavimą, tuštybę“, - pasakojo Agnė.
„Nuo meninių objektų Agnės Kišonaitės tapyti portretai skiriasi, - sako parodos kuratorė Monika Valatkaitė. - Tai mažesni formatai, matinis paviršius, susikoncentravimas į asmenybę, o ne į iliustratyvų vartotojo personažą. Vaizduodama žmogų ji atsisako pagalbinių charakterizavimo detalių, kuria išgrynintą turinį, naudoja minimalistinę kompoziciją ir vienspalvį foną individui išreikšti. Portretų cikle tarsi išvirkščiai narpliojama vartotojiškumo tema – gyvenimas be daiktų viešpatavimo. Portretus A. Kišonaitė kuria individualiu braižu: laužytomis formomis, plokštumoms suteikiančių erdviškumo iliuziją“.
