Abrahamas Brody – jaunas amerikietis menininkas, kuris keliaudamas po visa pasaulį, jaučia nepaaiškinamą trauką kaskart vis sugrįžti į Lietuvą. Ironiška, kad tuo metu kai jauni lietuviai bėga iš tėvynės, jos privalumais mėgaujasi tie, kurie galbūt geriausiai juos gali įvertinti. Netikėtai savo šaknis atradęs būtent čia, Abrahamas teigia, kad jo ryšio su Lietuva negalima paaiškinti niekaip kitaip, kaip tik „kraujo šauksmu”. Sausio gale muzikantas su džiaugsmu ir vėl grįžta į šalį švęsti modernios Lietuvos šimtmečio.
Nepaisant to, kad gyveni svajonių mieste Niujorke, vis tiek kalbi apie tai, kad nekantrauji sugrįžti į Lietuvą. Ko čia ilgiesi, ieškai?
Niujorkas – puikus, kosmopolitiškas miestas. Muzika, kultūra, menas ten tikrai unikalūs. Čia esant mane visada stebina, kaip tiek daug skirtingų kultūrų gali gyventi ir kurti po vienu stogu. Tai tiesiog nuostabu ir labai įkvepia!
Nepaisant to, būdamas ten, aš labai pasiilgstu gamtos, ramybės ir Lietuvoje randamo kultūros grynumo. Pastebėjau, kad Niujorke visada patiriu didžiulį stresą. Lietuvoje, Vilniuje, jaučiuosi daug ramesnis ir stipresnis. Galbūt tai mano šaknys, draugai, gamta, tačiau būdamas Niujorke jaučiu, kad viskas, kas yra Lietuvoje, mane labai traukia ir įkvepia kūrybai dar labiau nei bet kur kitur.
Po metų gyvenimo Lietuvoje susikrovei lagaminus ir išvykai į prestižinę rezidenciją Niujorke, Nacionaliniame Sawdust teatre (National Sawdust Theatre). Kokius įspūdžius iš ten parsiveži?
Dalyvauti šioje kūrybinėje programoje labai nekantravau, tačiau turiu prisipažinti, kad išvykstant iš Lietuvos teko nubraukti ašarą. Praktika Niujorke trunka ilgiau nei pusmetį – prasidėjo 2017 m. rugsėjį, o baigsis 2018 m. gegužės mėnesį. Šis išsiskyrimas su Lietuva buvo skausmingas, tačiau produktyvus (šypsosi, - aut. past).
Nacionalinis Sawdust teatras – tai bene moderniausias „state of the art” teatras Brukline, kuris koncentruojasi ties šiuolaikinės muzikos ir meno projektais. Šias metais teatro tema – „Origins” (liet. kilmė). Tai sutapo su mano kūrybos pagrindais. Visa mano kūryba sukasi būtent apie tai – mano ir klausytojo kilmę, šaknis bei jų suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje.
Praktikos metu pristačiau savo kurtas kompozicijas, kurias įkvėpė tradicinės lietuvių liaudies dainos, dokumentinį filmą ir performansą apie Burjatiją, Sibirą ir ten gyvenančius šamanus bei savo grupės iš Maskvos „Pletai” kūrybą, kuri įkvėpta baltų ir slavų mitologijos.
Balandžio mėnesį rezidencijoje pristatysiu paskutinę projekto dalį „Protėviai”, kuri sukurta bendradarbiaujant su sutartinių ansambliu iš Lietuvos „Trys Keturiose”. Pasirodysime ne tik Nacionaliniame Sawdust teatre, tačiau ir prestižiniame Kenedžio centre (Kennedy Center) Vašingtone.
Kokie tavo artimiausi planai Lietuvoje? Gal jau turi idėjų, kokių naujų projektų imsiesi grįžęs?
Taip! Trumpam į Lietuvą grįžtu sausio gale. Esu paruošęs mini turą Baltijos šalyse. Muzikiniame ture pristatysiu kūrinius iš neseniai išleisto albumo „Iš turtingos tamsios žemės”, naujas dainas ir kūrinius lietuviškai ir angliškai, kuriuos lydės daug tradicinių instrumentų ir šiuolaikinio skambesio pridedančios elektronikos.
Sausio 31 d. koncertuosiu Vilnius Valdovų rūmuose, Utenos kultūros industrijų centre „Taurapilis” pasirodysiu vasario 1 d., Liepojoje „Lielais Dzintars” koncertų salėje vasario – 3 d., o Klaipėdos Kultūros fabrike – vasario 15 d.
Taip pat turiu idėjų bendradarbiauti su įvairiais Lietuvos muzikantais, tačiau visa tai kol kas – tolimesni ateities planai.
Šiemet mūsų šalis švenčia modernios Lietuvos šimtmetį. Tai – ypatingi metai Lietuvai. Gal esi paruošęs kokių staigmenų šia proga?
Muzikinis turas sausio-vasario mėnesiais vyks būtent modernios Lietuvos šimtmečio proga. Manau, kad Lietuvos šimtmetis – ideali proga švęsti šalies kultūrą bei jos unikalumą.
Tai išskirtinė proga kartu būti visai Lietuvai, įskaitant diasporą Amerikoje, Europoje ir kitur. Aš, kaip diasporos vaikas, žinau, kaip svarbu yra visiems kartu švęsti, kaip viena tauta. Lietuvos kultūra gali būti gyva ir aktuali visame pasaulyje.
Tuo tarpu pasirodymu Latvijoje, Liepojos koncertų salėje „Lielais Dzintars” noriu pabrėžti, kad švęsti turime išmokti ne tik tarpusavyje. Tuo džiaugsmu turime dalintis ir su kaimynais, mūsų broliais latviais, su kuriais kultūriškai turime tiek daug panašumų, bei kitais. Koncerto Latvijoje metu pasirodysiu su Latvijos kanklininke virtuoze Laima Jansone ir sutartiniu ansamblis „Trys Keturiose” iš Lietuvos.