A.Valujavičius ryžosi kelionei per Atlantą irkline valtimi: „Man sako, kad plaukiu į mirtį“

Aurimas Valujavičius ruošiasi kelionei per Atlantą / Asmeninio albumo nuotr.
Ada Alejūnaitė
Šaltinis: 15min
AA

Garsus keliautojas Aurimas Valujavičius jau lapkričio mėnesio pabaigoje sieks vienviete irkline valtimi perplaukti Atlanto vandenyną. Reikšmingai paminėdamas dar ir 90-ąsias S.Dariaus bei S.Girėno legendinio skrydžio metines, A.Valujavičius kelionę bandys įveikti per 110 dienų.

15min A.Valujevičius papasakojo, kaip jam sekėsi ruoštis didžiajai gyvenimo kelionei, kokie pavojai gresia atvirame vandenyne ir kaip atrodys jo įprasta diena nuo to momento, kai jis paliks žemyninę Europą.

Aurimas Valujavičius ruošiasi kelionei per Atlantą / Asmeninio archyvo nuotr.

Nekantrauja pradėti kelionę

Paklaustas apie tai, kaip jaučiasi prieš šią įspūdingą kelionę, A.Valujavičius atsakė, kad šios kelionės jis labai laukia.

„Buvo daug pasiruošimo, daug visko. Norisi greičiau bėgti į valtį ir pradėti kelionę. Kiek galima ruoštis, reikia imtis veiksmo“, – gyvybingai kalbėjo keliautojas.

Kelionei per Atlantą žinomas keliautojas jau ruošiasi nuo 2020 metų.

„Pradžioje rinkau bendrą informaciją apie tuos, kas yra perplaukę, bendravau su panašius dalykus dariusiais žmonėmis, ieškojau techninių dalykų, reikiamos dokumentacijos ir t. t. Tokie buvo pirmieji metai, – sakė jis.

– Paskui, kai nusipirkau valtį, viskas prasidėjo realiai: valties remontai, tvarkymai, bendravimas, partneriai, komunikacija, eksportas, importas, visokie muitai dėl pačios valties. Buvo labai daug reikalų.“

Žinoma, A.Valujavičiui reikėjo ir daug treniruotis.

„Kol buvau nenusipirkęs valties, treniravausi tik sporto salėje tiek su svoriais, tiek ant treniruoklio, bet paskui, kai jau nusipirkau valtį, beveik visos treniruotės vyko čia, Kauno mariose. Tada pasijuto, koks yra didelis skirtumas irkluojant valtį ir koks skirtumas irkluojant treniruoklį sporto salėje. Tai – kaip diena ir naktis“, – akcentavo keliautojas.

Kelionei per Atlantą žinomas keliautojas jau ruošiasi nuo 2020 metų.

– Per šią vasarą suplaukiojau daugiau nei 1000 km ir dar truputį pasitreniravau Baltijos jūroje, bet ne Lietuvoje, o Latvijoje.“

Jūra, pasak A.Valujavičiaus, labai skiriasi nuo ramaus, stovinčio vandens, tačiau Baltija jam buvo draugiška – „nei pykino, nei labai supo“.

„Jūroje jaučiausi gerai, be to, reikia turėti omenyje, kad Atlanto bangos yra palankesnės, jos – švelnesnės, ne tokios aštrios, kaip Baltijos jūroje, – sakė pašnekovas.

– Aišku, kelionėje gali būti audrų ir panašiai, bet tai įgyvendinama, ypač su tokio tipo valtimis, nes jos pritaikytos ilgų distancijų kelionėms.“

Aurimas Valujavičius ruošiasi kelionei per Atlantą / Asmeninio archyvo nuotr.

A.Valujavičiaus kelionė per Atlanto vandenyną prasidės lapkričio 25–30 d. Jo teigimu, konkrečios išplaukimo datos nėra, nes viskas priklausys nuo oro sąlygų.

„Aš pats į Ispaniją išskrisiu lapkričio 20 d., valtis atkeliaus 23 d., o šeima atskris 24 d. Tai faktas, kad šeimos tikrai sulauksiu. O po jų atvykimo jau bandysiu derinti išplaukimą“, – sakė jis.

Planas – pagerinti ir greičio rekordą

Ryžtis tokiai kelionei A.Valujavičius nusprendė dėl daugelio dalykų. Kaip jis pats nurodo, ypač norėjosi padaryti tai, ko žmonės nelinkę daryti, mažai daro arba išvis nedaro. Žinoma, keliautojas taip pat siekia paminėti S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio 90-ąsias metines.

„Kai jau nusprendžiau plaukti Atlantu, norėjosi ne tik tiesiog nuplaukti, bet kad tai būtų paminėta ir kaip nors reikšmingiau. Tai iškart supratau, kad norėčiau daryti dokumentinį filmą. Ir kažkaip paskaičiavau, kad 2023 m. kaip tik bus jubiliejinis S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio minėjimas. Tada pasukau galvą, kad turiu beveik trejus metus bendro pasiruošimo tiek informacijos rinkimui, tiek biudžeto surinkimui. Taip viskas ir susidėliojo“, – pasakojo A.Valujavičius.

To joks lietuvis nėra padaręs.

Jo teigimu, yra noras ir pačiam įeiti į istoriją, žinoma, ir kad būtų ką atsiminti.

„To joks lietuvis nėra padaręs. Turime kaimynus latvius, yra ir estai, irgi irkline valtimi praplaukę Atlantą, lenkai, bet iš Baltijos valstybių Lietuva vienintelė nėra to padariusi, nėra net buvę bandymų“, – pabrėžė keliautojas.

– Todėl pagalvojau, kad gal reikia pradėti, nes Lietuvos įrašuose yra tik 1994 m. tragiška keliautojo Gintaro Paulionio žūtis (irkline valtimi perplaukė Baltijos jūrą) prie Lietuvos krantų. Iš tiesų vyresnei kartai mano kelionė asocijuojasi su G.Paulioniu. Man sako, kad neplaukčiau į mirtį.“

Anot A.Valujavičiaus, nuo šio tragiško įvykio praėjo jau 28 metai, patobulėjo technologijos, todėl net transatlantinis plaukimas po truputį tampa vis populiaresnis.

„Kiekvienais metais Atlantą perplaukia apie 20–30 valčių. Aišku, tos varžybos dažniausiai būna iš Kanarų į Karibus. Aš pasirinkau plaukti nuo Europos žemyno iki Šiaurės Amerikos žemyno – nuo taško iki taško. Bandysiu užfiksuoti tokį Lietuvos rekordą – būtent šį maršrutą, – nurodė keliautojas.

Aurimas Valujavičius ruošiasi kelionei per Atlantą / Asmeninio archyvo nuotr.

– Irklais šį vandenyną perplaukė apie 1200 žmonių, bet buvo ir solo, ir dviese, visokių kategorijų. Būtent šį maršrutą yra perplaukę tik du vyrai. Aš būčiau trečiasis pasaulyje. Ir iš tų dviejų vienas perplaukė per 111 dienų. Mano planas – pagerinti ir greičio rekordą.“

Kiekvieną dieną irkluos po 14 val.

A.Valujavičiaus gyvenimas kelionės metu bus griežtai sustyguotas, nes, anot jo paties, „norint pagerinti pasaulio rekordą, kiekvieną dieną reikės irkluoti apie 14 val.“.

„Nuo 12 val. nakties iki 6 val. ryto aš miegosiu, pusryčiausiu, paskui prasidės irklavimas, po 3 val. – užkąsiu, paskui vėl 3–4 val. irkluosiu, paskui bus truputis poilsio, miego, savų darbų prie kompiuterio ar su filmavimu ir vėl irklavimas. Taigi turbūt daugiau nei pusę paros irkluosiu su pertraukomis pavalgymui. O paskui – miegas. Bus gan griežtas režimas“, – apie būsimos kelionės kasdienybę pasakojo keliautojas.

Žinoma, tokiai kelionei reikės nemažai įvairiausių daiktų. Pasak A.Valujavičiaus, jeigu kas nors sugestų, reikia turėti atsarginių dalių, kurias reikia mokėti pasikeisti. O ir klimatas nėra palankus, ypač elektronikai.

Aurimas Valujavičius ruošiasi kelionei per Atlantą / Asmeninio archyvo nuotr.

„Bus sūrus oras, sūrus vanduo. O tai labai gadina elektroninius prietaisus, laidus. Turi turėti kelis telefonus, kelias kameras, kelias baterijas – visko esu tikrai nemažai prisikrovęs. Jeigu kas nors suges, galėsiu pasikeisti“, – akcentavo jis.

Paklaustas apie tai, kaip atrodys jo kasdienis maisto meniu, A.Valujavičius sakė, kad dažniausiai tai bus užpilami daviniai, kurie pasižymi kompaktiškumu, tačiau tikrai nėra panašūs į karinius davinius. Taip pat kelionėje jis valgys įvairius maistingus batonėlius.

„Daug žmonių prisidėjo būtent prie maisto: šokoladų, batonėlių, riešutų sviesto, vytintos jautienos. Per dieną reikės maždaug apie 6 tūkst. kalorijų. Taip skaičiavome kartu su treneriu, kuris man padėjo pasiruošti fiziškai, taip pat sudarė visos kelionės mitybos planą. Kadangi ketinu keliauti 110 dienų, vadinasi, dar turiu įsidėti atsarginio maisto. Pavyzdžiui, jeigu kelionė užsitęstų ar įvyktų kažkas nenumatyto“, – teigė keliautojas.

Visa kelionė bus be jokio sustojimo, be jokio išlipimo į krantą.

Jo teigimu, visi daiktai ir maistas bus sutalpinami į valties triumus.

„Visa kelionė bus be jokio sustojimo, be jokio išlipimo į krantą. Jau kai atsisveikinsiu su Ispanijos krantais, tai kitur išlipsiu tik Majamyje, Floridoje. Aišku, aš praplauksiu nemažai salelių, bet jose negalėsiu išsilaipinti“, – akcentavo A.Valujavičius.

Vandenyne kiekviena smulkmena yra labai svarbi

A.Valujavičius bendravo ir su Lietuvos buriuotojais, kurie gerai pažįsta jūrą, vandenyną – „jie pabrėžia, kad kiekviena smulkmena yra svarbi ir kiekvienai tai smulkmenai reikia pasidaryti kuo daugiau namų darbų būtent čia, žemyninėje dalyje“.

Aurimas Valujavičius ruošiasi kelionei per Atlantą / Asmeninio archyvo nuotr.

„Jie sako, kai jau būsiu jūroje, vandenyne, tai viską bus dvigubai sunkiau pasidaryti: elementariausi virvių surišimai, laikiklių pritvirtinimai, pasirūpinimas visokiomis atsarginėmis dalimis. Viską reikia pasidaryti čia ir išsibandyti, nes vandenyje smulkios klaidos nedovanojamos, be to, už tai skaudžiai baudžiama“, – pabrėžė keliautojas.

– Negaliu sakyti, kad nebus laiko, vandenyje prabūsiu virš 100 dienų, bet bus labai daug detalių, tai norisi rimtai ruoštis. Rimtai ir ruošiausi, nes vis tiek tai susiję su mano gyvybe.“

Anot pašnekovo, dauguma žmonių treniruojasi dėl kažkokių varžybų, dėl geros formos, taip pat gyvensenos, o jo atveju treniruotės skirtos dėl išgyvenimo.

„Nemanau, kad, perplaukęs Atlantą, aš būsiu jį įveikęs. Tas pats yra kalbant apie kalnus. Žmonės neįveikia kalnų, žmonės įveikia patys save. Manau, kad ir su vandenynu ta pati taisyklė galioja. Tau tik leidžia perplaukti, niekas čia nieko neįveikia“, – sakė A.Valujavičius.

Palinkėjimas

„Manau, kad žmogaus gyvenimas susideda iš tų puikių akimirkų, kurias mes atsimename, ar jos buvo linksmos, ar liūdnos. Kad tokių akimirkų būtų, reikia ką nors daryti, bandyti, klysti, vėl daryti, kol galiausiai pasiseka. Visgi šiais laikais žmonės linkę sėdėti savo saugiame komforto burbule. Tad linkiu išeiti iš to burbulo, pradėti nuo mažų dalykų ir judėti į priekį“, – palinkėjo Atlanto vandenyną irkline valtimi besiruošiantis perplaukti lietuvis.

Skaitykite daugiau