Penktadienio vakarą operos gerbėjai rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą (LNOBT), kuriame vyko Jules’io Massenet operos „Manon“ premjera. Šiuo pristatymu buvo iškilmingai pradėtas 96-asis LNOBT sezonas, į kurį susirinko būrys svečių.
Iškilmingame LNOBT sezono atidaryme svečius pasitiko teatro vadovas Gintautas Kėvišas su žmona Rūta.
Į premjerą atvyko Modestas Pitrėnas ir Ieva Prudnikovaitė, Nemira Pumprickaitė, Birutė ir Rimtautas Vizgirdos, Aleksandras Ciupijus su žmona Anna, Zigmantas Balčytis su žmona, Aistė Stonytė-Budzinauskienė su vyru Dariumi ir daugelis kitų.
Pabendravę svečiai rinkosi žiūrėti „Manon“ operos premjeros:
Kaip atskleidė režisierius Vincent’as Boussard’as, „Manon“ žanras – tai vadinamoji „opera comique“, tačiau tai nereiškia, kad svečiai matė komišką operą, o tik – kad atlikėjai scenoje vaidina ir kalba, taigi dainininkai turi būti ir labai gerais aktoriais.
Be to, „Manon“ yra 19 amžiuje sukurta opera pagal 18 amžiuje parašytą romaną, o veikalas statomas mūsų dienomis. „Taigi turėjome surasti šių periodų spalvas, tačiau publikai suteikti pojūtį, jog kūrinys parašytas šiandien“, – sakė Boussard’as.
Režisierius yra ir kostiumų dailininkas, mat jis turi patirties šioje srityje, yra dirbęs su tokiom madų pasaulio garsenybėm kaip Christianas Lacroix.
Spektaklis nestokojo netikėtumų bei įdomių, nors kartais iš žiūrovų salės net ir nematomų detalių. Pavyzdžiui, viena iš scenos artisčių dėvėjo žiedą su driežo formos akimi. Pasak Boussard’o, driežiukas buvo mėgiamas garsios Paryžiaus kurtizanės Marie Duplessis fetišas, o Duplessis, kaip žinia, tapo romano „Dama su kamelijomis“ ir operos „Traviata“ pagrindinės veikėjos prototipu. Savo ruožtu, „Damoje su kamelijomis“ brėžiama aiški paralelė su Manon Lesko istorija.
Viena iš Manon įkūnijusių solisčių, prancūzė Fabienne Conrad pavadino Manon prancūziška „Traviata“. „Žinoma, nelyginu šių operų muzikiniu požiūriu. Be to, Manon per visus tris veiksmus yra tarsi trys skirtingi personažai. Tuos skirtumus atspindi ir muzika, kurioje daug įvairių stilistinių spalvų.“ Taigi, pasak solistės, reikia dainuoti ir 18 a. prancūzų operine maniera, ir išgauti 19 a. dainingumą.
Prancūzei paantrino kitoje sudėtyje Manon dainuojantiViktorija Miškūnaitė: Manon personažas iš tiesų yra labai įvairiaspalvis. Jaunai dainininkei šis vaidmuo bene sudėtingiausias iš visų iki šiol sukurtų (LNOBT scenoje dainuoja Rozalindą „Šikšnosparnyje“, Violetą „Traviatoje“, Mikaelą operoje „Karmen“), tačiau V. Miškūnaitė pasidžiaugė teatro jai parodytu pasitikėjimu.
Sudėtingiausia solistei, vis dėlto, buvo perprasti prancūzų kalbą, kuria reikia ne tik dainuoti, bet ir kalbėti. Tačiau statytojų – tiek režisieriaus, tiek dirigento Cyrilo Diedericho – buvo dedamos išties didelės pastangos, kad prancūziškasis stilius lietuvių solistams taptų artimas.
Garsus prancūzų dirigentas Cyrilas Diederichas operą Lietuvoje statė pirmą kartą, tačiau su mūsų kraštu jį sieja glaudūs kūrybiniai ryšiai: jis ne kartą koncertavo Lietuvoje, tad netgi pavadino ją savo antrąja tėvyne.
„Manon“ spektaklius taip pat diriguos Julius Geniušas, scenografijos autorius – belgų dailininkas Vincent’as Lemaire’as, šviesų dailininkas Levas Kleinas, choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas.
Pagrindinį vyrišką, De Grijė, vaidmenį kuria du kviestiniai solistai – Michaelis Spadaccini (Belgija) ir Ho-Yoon Chungas (Pietų Korėja), kitus vaidmenis atlieka Lietuvos dainininkai.
