9 neįtikėtini gamtos objektai. Ar jie jums nieko neprimena?

Karaliaus Pasagos vingis (JAV) / Fotolia nuotr.
Karaliaus Pasagos vingis (JAV) / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
2012-11-09 22:34
AA

Itin lakios fantazijos žmonės net akmenėlyje ar žemės grumste gali įžvelgti kažką primenančių formų. Tačiau kai kurių gamtos objektų panašumas į vieną ar kitą dalyką yra toks akivaizdus, kad matomas net žmonėms be vaizduotės. Taigi siūlome pasidomėti keliais tokiais nuostabiais gamtos kūriniais...

1. Karaliaus Pasagos vingis

Arizonos valstijoje, JAV, Kolorado upė raizgosi raudona sausa žeme, kurią retai pagirdo lietaus vanduo. Netoli Page miestelio ši upė daro staigų vingį, primenantį arklio pasagą. Vietiniai jį praminė Karaliaus Pasaga. Važiuojant 89-uoju keliu, reikia stabtelėti maždaug už šešių kilometrų nuo miestelio, šalia ženklo, pranešančio apie panoraminį vaizdą. Iš čia tenka traukti pėsčiomis apie kilometrą per rausvą vėjo pustomą ir žolių kuokštais apaugusią plynę, kol galiausiai atsiduri ties Kolorado upės išgraužtu kelių šimtų metrų gylio kanjonu. Iš čia atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas – pasagos formos upės vingis, plikos stačios uolos, tolyn bėgantis kanjonas ir beribė erdvė.

2. Adršpach smiltainiai

Čekijos Respublikos Bohemijos regione čia užklydusius turistus stebina neįprastų formų Adršpach-Teplicės uolos. Regione įkurtas nacionalinis parkas, o keistos uolos yra kruopščiai saugomos valstybės. Į dangų ištįsę pilki luitai turi netgi savo pavadinimus, suteiktus pagal panašumą į kokius nors objektus. Pirmiausia parko lankytojus pasitinka uola Sargybinė, už jos stūkso Erelio Lizdas ir nepaprasto grožio Teisėjas. Milžiniška Kėdė ir Močiutės Kėdė tarsi mena milžinų laikus, visai šalia – Vargonai ir Šalmas, o tolimame parko kampe tyliai visiems grasina Giljotina. Parko dalyje, vadinamoje Teplicėje, besitęsiančioje 6 kilometrus, galima pamatyti Dramblį ir Pelėdą, siaurą, tamsų ir šaltą tarpeklį Sibirą, stebėti retuosius paukščius ir aplankyti Strmen pilį, iki kurios reikia kabarotis metalinėmis kopėčiomis. Visame parke įrengti takai, čia daugybę pramogų randa ne tik laipiotojai uolomis, bet ir mažieji su tėveliais.

Adrspach. Kalnai įsimylėjėliai / Fotolia nuotr.

3. Širdies formos sala

Romantikos mėgėjams turbūt būtų sunku rasti ką nors gražesnio už nedidelę vandenyno apsuptą širdies formos salą. O rasti tokią tikrai nesunku, be to, ji ne taip ir toli nuo Lietuvos – Mylimųjų sala yra Adrijos jūroje, netoli Kroatijos krantų, šalia Turanj miestelio. Jos tikrasis pavadinimas – Galešnjak.  Mažytėje saloje žaliuoja daugybė laukinių augalų, jokių statinių, išskyrus kelis senovinius griuvėsius ir kapavietes. Švelnaus smėliuko paplūdimių ilgis kiek daugiau nei 1,5 kilometro – puiki vieta įsimylėjėlių pasivaikščiojimams. Vienas bet – sala yra privati.

Adrspach. Kalnai įsimylėjėliai / Fotolia nuotr.

4. Aucheno pilies galva

Pilimis besididžiuojančioje Škotijoje stovi grakšti XIII a. laikus menanti Aucheno pilaitė – populiari vedybų ir prabangaus poilsio vieta, garsėjanti architektūrinėmis keistenybėmis. Ją supa banguojantys žali laukai, tyvuliuoja ežeras, netoliese įsikūrusi medžioklės su sakalais mokykla. Vaikščiojant po piliai priklausančius laukus, galima rasti vieną neįprastą objektą – tai žmogaus galvos formos medį. Iš senų pastatų liekanų išaugęs milžiniškas medis iš tiesų be galo primena kaukolę, na o šeimininkai dievagojasi, kad prie jo formos nekišo rankų.

Adrspach. Kalnai įsimylėjėliai / Fotolia nuotr.

5. Milžinų kelias

Airijoje, Antrimo grafystės pajūryje, turistai renkasi pasigrožėti Milžinų keliu – prieš milijonus metų susidariusia vulkanine plynaukšte, vieniems primenančia vargonus, kitiems laiptus. 40 000 bazaltinių stulpų (460 mm pločio ir 1–2 m aukščio) pamažėle nusileidžia į jūrą. Plačiausioje vietoje takas siekia 180 m, ilgis – apie 150 metrų. Mokslininkų teigimu, šis neįprastas bazaltinių šešiakampių stulpų kelias susiformavo maždaug prieš 60 mln. metų, t. y. kai atsiskyrė Šiaurės Amerikos ir Euroazijos žemynai ir tarp jų atsivėrė Atlanto vandenynas. Greitai kietėdama lava traukėsi, o traukimosi jėgos buvo taip lygiai pasiskirsčiusios, kad lava suskilinėjo į beveik vienodus stulpus. Na o legendos pasakoja, kad kelias gimė dviem milžinams iš skirtingų jūros pusių nutarus susitikti ir išsiaiškinti, kuris iš jų stipresnis.

Adrspach. Kalnai įsimylėjėliai / Fotolia nuotr.

6. Banga iš uolos

Tolimoje Australijoje, Hyden teritorijoje, traukiančioje banglentininkus iš viso pasaulio, egzistuoja viena labai neįprasta 14 metrų aukščio ir 110 metrų ilgio „banga“.  Tai natūraliai atsiradusi keistos formos uola, idealiai atkartojanti virstančią jūros bangą. Prieš 3 mln. metų susiformavusi uola, veikiama erozijos, lietaus, o XX a. ir cheminių produktų, įgavo ypatingą spalvų derinį – pilkas, raudonas ir geltonas vertikalias juostas. Skirtingu paros metu ši „banga“ nusidažo dar įvairesnėmis spalvomis.

Adrspach. Kalnai įsimylėjėliai / Fotolia nuotr.

7. Fėjų Kaminai ir Vienuolių slėnis

Turkijos pietryčiuose esantis Kapadokijos regionas stebina net ir daug mačiusius keliautojus – vieta beveik nepaliesta civilizacijos, nusėta keistų formų uolų, o jose iškalinėtos durys ir langai, tad nesunku pasijusti lyg akmens amžiuje. Čia esančios uolos susiformavo išsiveržus ugnikalniui, vėliau, amžiams bėgant, erozija jas pavertė keisčiausių formų dariniais, kuriuos vietiniai vadina Fėjų Kaminais. Buvo tikima, kad tokį neįprastą žemės paviršių sukurti galėjo tik fėjos. Na o vaikštant slėnyje, „kaminai“ savo formomis primena ne tik įvairiausius gyvūnus, bet ir būrį vienuolių.

Adrspach. Kalnai įsimylėjėliai / Fotolia nuotr.

8. Širdies formos ežeras

Pietų Indijoje tekanti Tungabhadros upė ir jos apylinkėse esančios uolos mokslininkų laikomos vienais seniausių geologinių regionų žemėje. Būtent čia galima rasti nediduką širdies formos ežerą, įsispraudusį į pilko granito uolas. Prieš 4 mln. metų prasidėję procesai sukūrė ne tik šį mažą gamtos stebuklą, bet ir daugybę šiose apylinkėse esančių keisčiausių formų uolų.

Adrspach. Kalnai įsimylėjėliai / Fotolia nuotr.

9. Kablių miškas

Vakarų Pamario vaivadijoje, Lenkijoje, galima rasti keistai nuaugusį mišką, vadinamą Kablių mišku, mat čia augančios pušys ties žeme keistai išlenktos ir primena kablį. Maždaug 400 medžių giraitė buvo pasodinta 1930-aisiais vokiečių. Manoma, kad jaunos pušaitės būdavo prilenkiamos, kad įgautų nepaprastą formą, reikalingą įrankiams ir valtims gaminti (iš jų būdavo daromi valties „griaučiai“).

Adrspach. Kalnai įsimylėjėliai / Fotolia nuotr.