Alergijos rūšių – daug, alergenais, kurie paskatina jos protrūkį, gali tapti žiedadulkės, vabzdžiai, vaistai, kvepalai, metalai, pelėsiai, dūmai, cheminės medžiagos, naminiai gyvūnai, namų dulkių erkutės, maistas, lateksas, saulė... Jei žmogaus organizmas, anot specialistų, yra jautrus kokiems nors alergenams, imuninė sistema kyla į kovą, vos tik šie patenka į jos akiratį.
Mitas ir tiesa
Mitas. Klimato pokytis išvaduoja nuo šienligės.
Tiesa. Žolė ir medžiai auga visur... Apsigyvenus kitokio klimato šalyje organizmas gali pradėti reaguoti į ten esančias žiedadulkes.
Mitas. Jūrų ir vandenynų pakrantės – saugios alergiškiems žmonėms.
Tiesa. Paplūdimiuose išties fiksuojama mažesnė žiedadulkių koncentracija. Tačiau, pavyzdžiui, sparčiai Europoje plintančių ambrozijų žiedadulkių, kurios laikomos itin alergizuojančiomis, randama ir virš jūros, keli šimtai kilometrų nuo kranto.
Mitas. Nedideliais kiekiais vartojamas vietinis medus pripratina organizmą prie alergiją sukeliančių žiedadulkių ir sumažina jų poveikį.
Tiesa. Šitos teorijos šalininkai stokoja tai patvirtinančių mokslinių įrodymų. Tačiau yra nustatyta, kad medus ir jo turintys produktai (pradedant kosmetika, baigiant midumi) gali sukelti šienligę.
Mitas. Vaikai išauga šienligę.
Tiesa. Švedijoje buvo stebimi 82 vaikai, sergantys šia liga. Po 12 metų tik 1 proc. nebepatyrė jos simptomų. Tiesa, 39 proc. iš likusių 99 proc. pripažino, kad požymiai sušvelnėjo.
Mitas. Jei vaikystėje nebuvo alergijos, suaugus ji neatsiras.
Tiesa. Suaugusieji, vaikystėje šios bėdos nepatyrę, gali tapti alergiški. Arba jiems gali atsinaujinti vaikystėje buvę, vėliau kurį laiką nebevarginę simptomai.
Mitas. Pelėsių sporos ir grybeliai puola tik patalpose.
Tiesa. Kaip žiedadulkės, taip pelėsių sporos ir grybeliai sukelia alergiją. Jų yra ne tik drėgnose patalpose, bet ir lauke: pavyzdžiui, grybeliai atėjus pavasariui ima daugintis ant žiemą nušalusių augalų.
Mitas. Stiprus stresas gali tapti alerginės reakcijos priežastimi.
Tiesa. Į stresą reaguoja visos organizmo sistemos – širdies ir kraujagyslių, nervų, virškinimo, imuninė... Kai jaučiame įtampą, kūne gaminasi įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų ir histaminas, kuris dalyvauja alerginėse reakcijose. Jei padidėja jo kiekis, jau esanti reakcija tiesiog sustiprėja.
Mitas. Jei parašyta, kad produktas hipoalergiškas, vadinasi, jis nesukels alergijos.
Tiesa. Toks produktas, tikėtina, nesukels kontaktinio dermatito, bet garantijos, kad jį naudojant neįvyks alerginė reakcija, nėra. Todėl alergiškiems žmonėms (ir ne tik jiems) vertėtų kiekvieną naują produktą (kremą, plaukų dažus ir pan.) išbandyti ir taip apsidrausti nuo nemalonių netikėtumų: reikia priemone patepti odos plotelį už ausies ar ties alkūne ir 24 valandas palaukti reakcijos.
Mitas. Jei esi alergiškas, niekas nuo šitų reakcijų išvaduoti negali.
Tiesa. Imunoterapija – tai alergenų, kuriems žmogus jautrus, injekcijos. Šis metodas efektyvus, kai yra padidėjęs organizmo jautrumas žiedadulkėms, pelėsių sporoms, grybeliams, vabzdžių įkandimams, bet maisto ar cheminių medžiagų alergijos jis neįveikia. Holistiškai mąstantys, Rytų medicinai prijaučiantys specialistai tvirtina, kad alergiškiems žmonėms padeda šlakų ir toksinų išvalymas iš žarnyno, inkstų, kepenų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip ištverti ir apsisaugoti nuo pavasarį sugrįžtančių alergijų