Mokėjimas būti kartu ir mylėti – tikras menas. Gaila, kad mokykloje mūsų neišmoko, kaip suprasti vienas kitą, tačiau gyvenime praktikos gauname su kaupu. Tiesa, ne viską galime įvertinti dešimtuku. Kur kas dažniau laimingos santuokos ar gyvenimo drauge egzamino taip ir neišlaikome. Kodėl?
Štai rašytojai Marcas ir Angel Chernoffai išskiria net devynias priežastis, apie ką turėtume negalvoti, norėdami sukurti darnius tarpusavio santykius. Nereikia keisti žmonių, turime į situaciją pažvelgti kitomis akimis.
„Santykiai su juo/ja išspręs visas mano problemas“
Pradėkite nuo to, kad tvirčiausi santykiai pirmiausia turi būti su pačiu savimi. Ar jaučiatės komfortiškai su savo vidine tiesa ir tuo, koks esate? Jeigu ne, gal nesate pasiruošę ir santykiams, kuriuos norite sukurti su kitu žmogumi? Esmė ta, kad jūs, nemylėdami savęs, nesugebėsite pamilti kito, kaip ir išmokyti suprasti tai, ko patys nesuprantate. Neieškokite kažko, kas jus pamiltų, verčiau susitelkite į tai, kad pirmiausia turite jausti meilę sau.
„Mes turime būti vienas kitam visatos centru“
Tobuli santykiai tie, kai žmonės geba priimti vienas kito praeitį ir klaidas, palaiko dabartį ir tiki ateitimi, negalvodami manipuliuoti vienas kitu ar jau išvardytais gyvenimo įvykiais. Taigi neskubėkite, nenerkite stačia galva į tokius santykius, kuriuose partneris trokšta valdyti, žinoti, ką veikiate vieną ar kitą minutę ar priekaištauja dėl to, kas jau būta seniai seniai... Jus supantys draugai ir mylimasis turi jums leisti laisvai augti ir tobulėti, o ne tempti žemyn, suteikti galimybę gyventi pilna krūtine, nebijoti jūsų paleisti. Ir jūs patys turite elgtis taip pat – nesisavinti žmonių!
„Kai santykiai geri, viskas lengva“
Visi santykiai, kad ir kokie jie bebūtų, reikalauja kompromisų, darbo ir aukų. Netgi pati didžiausia, tikriausia ir nuoširdžiausia meilė nėra vien tik patogumas ir viso ko sprendimo būdas. Iš esmės meilė – tai būti kartu net tada, kai nepatogu. Visad verta išbandyti viską, kas tik įmanoma, o ne pasukti skirtingais keliais.
„Aš turiu padaryti viską, kad mane pamiltų“
Nereikia stengtis būti tais, kuo nesame tam, kad mus pamiltų. Prigimtis vis tiek vieną dieną prasiverš galingu vulkanu, todėl nelaužykime savęs, nevirskime tuo, kuo nesame. Juk meilė – tai dovana, ir nereikia mylėti taip, kad prarastumėte save, kadangi meilė turi suteikti jėgų, o ne apkarpyti sparnus. Nusprendę būtų ne idealūs, bet realūs, atveriame kelius tikriems jausmams. Laimingos poros priima vienas kitą, nusimeta kaukes ir džiaugiasi nesuvaidintu jausmų ir santykių tikrumu.
„Atsiprašymas nėra būtinas“
Tas, kuris mano, kad kerštas saldus, niekuomet nepatyrė atleidimo skonio. Mylėdami mes gyvename savo gyvenimą, tačiau tuo pačiu juo dalijamės. Argi tai nereiškia, kad susidursime su tokiomis situacijomis, kai atsiprašymas bus tiesiog būtinas? Tačiau jis nėra privalomas vien tam, kad būtumėte laimingi dabartiniuose santykiuose. Atleiskite visiems nevykusiems savo gyvenimo palydovams. Nereikia kurti su jais santykių, draugauti ar kitaip leisti laiką. Tiesiog paleiskite viską, kas buvo jumyse susikaupę, ir gyvenkite toliau – tegu praeitis lieka praeitimi. Nereikia nešiotis užantyje akmens, kadangi taip save gramzdinate neigiamų emocijų liūne ir trukdote sau patirti tikrus santykius.
„Šiandien aš neturiu laiko meilei“
Supraskite, kad šiandien yra šiandien, ir ši diena niekada nepasikartos, todėl priimkite reikiamus sprendimus. Būkite šalia vienas kito, šalia tų žmonių, su kuriais jums gera, kurie jums turi didžiulę reikšmę. Atraskite laiko pasirūpinti savo antrąja puse ir nepamirškite išreikšti savo jausmų. Dažnai įsisukę lyg voverės rutinoje mes pamirštame bučinius, prisilietimus, smulkmenas, kurios džiugina, o vietoj to tenkinamės šaltais ir lakoniškais buitiniais pokalbiais apie tai, ar nepamiršo kažkuris išmesti šiukšlių... Tykiai nuobodulys atsėlina ir į intymų gyvenimą, kai atsukame vienas kitam nugaras ir užmiegame aistrą palikę praeityje. Stenkitės nepamiršti, kodėl sukūrėte savo santykius, kodėl esate kartu ir kas jumyse kėlė tą neapsakomą drugelių plazdėjimą pilve.
„Jis/ji turi pasikeisti dėl manęs“
Viena didžiausių klaidų – tai galvoti, kad egzistuoja tik tam tikras nustatytas būdas, kaip gyventi, ir jam būtina paklusti. Nesprauskite nei savęs, nei kito į rėmus, kadangi mes visi norime būti vertinami ir priimami tokie, kokie esame. Kodėl turėtume keistis, jeigu mums kažkas liepia tai padaryti? Kiekvienas pokytis turi būti priimtas savo noru, o ne įgrūstas per prievartą. Nebūkime skulptoriais pigmalionais, kadangi sukurtas produktas praras savo žavesį ir savastį. Nustebinti vienas kitą po daugybės metų kartu – štai kur tikras santykių džiaugsmas.
„Bus daugiau geriau, jeigu savo jausmus pasilaikysiu sau“
Pasakykite, ką galvojate, nevyniokite žodžių į vatą – dalykitės savo jausmais ir meile. Kartais mes netenkame mylimų žmonių, jie palieka mus gyventi savo gyvenimo, o tada susimąstome, kad kažkada, kažkuriuo metu nepadarėme to, ko reikėjo, nepasakėme vieno ar kito žodžio, neišdrįsome prisipažinti savo jausmų. Kartais valdytis beprasmiška, jeigu emocijos liejasi per kraštus, todėl išsakykite viską, ką galvojate, nebijodami būti atstumti, pasijusti nepatogiai.
„Bet kuriuos santykius būtina išsaugoti“
Skamba skausmingai, tačiau ne kiekvienai porai lemta būti kartu, ir tai visiškai normalus procesas. Vienas – tai nebūtinai vienišas ir nelaimingas, kartais sunkūs ir skausmingi santykiai alina, žlugdo ir kankina žmones. Reikia mokėti paleisti, išeiti ir atsisakyti varginančio bendravimo. Kartais mes „peraugame“ partnerį ir suprantame, kad negalime būti kartu. O ir kiekviena meilė, kad ir kaip pasibaigusi, – tai pamoka, kurią turime išmokti. Pabaiga – tai nauja pradžia. Pasakykite tai savo širdžiai ir judėkite toliau...