Kiek kartų girdėjote frazę, kad visi „normalūs“ vyrai jau vedę arba turi drauges? Na, nebūtinai – kartais tie vedę būna hm... labai savotiški, o laisvi – šaunūs. Tačiau kas, moterų nuomone, yra tas „normalus vyras“?
Tas, kurį netikėtai nelauktai sutinki jau nusivylusi visa vyrų gimine? Dešimt kartų apsirikusi ir pasirinkusi saldžiakalbius melagius? Dažnai mes puikiai žinome, kokių vyrų nenorime, tačiau – kokių gi norime? Kas slepiasi po sąvoka „normalus vyras“, apie kurį svajojama? Kiekviena dar, aišku, papildytų sąrašą ir pridėtų po savo versiją, bet svarbiausios tokio vyro savybės patinka visoms (neteigsime, kad tokį vyrą sutikti bus lengva).
Jis moka susidoroti su savo baimėmis. Aišku, vyrai irgi turi teisę bijoti. Jie bijo gydytojų, šiek tiek pakilusios temperatūros, nesėkmės lovoje, galbūt – savo boso, automobilio gedimų, finansinių nesėkmių ir sušlapti kojas per lietų – kaip ir mes. Tačiau „normalus“ vyras sukąs dantis ir vis dėlto nueis pas gydytoją nelaukdamas, kol po savaitės jūs jam iškviesite greitąją pagalbą ar po mėnesio nuvešite į reanimaciją. Jis tiesiog gyvenimiškas problemas laikys SAVO, o ne aplinkinių problemomis.
Jis leidžia moteriai būti savimi ir nesistengia jai kasdien pateikti pretenzijų.
Jis suvokia skirtumą tarp vyriškos ir moteriškos psichologijos. Supranta, kad moterys – emocionalios būtybės. Sudėtingos. O kartais – sunkiai prognozuojamos. Jis leidžia moteriai būti savimi, tokiai, kokia jai norisi būti, ir nesistengia jai kasdien pateikti pretenzijų. Nes juk visas moterų ir vyrų bendravimo žavesys slypi lyčių skirtumuose, ar ne?
Jis žino, ko nori. Dabar – pasportuoti, paskui pavalgyti, vėliau pažiūrėti filmą ir pamiegoti. Jis žino, kada grįš iš darbo. Ir dažniausiai – iš vakarėlio su draugais. Toks žmogus nesutrinka konfliktinėse situacijose, jis žino, kaip nusiraminti, nuraminti kitus ir išpainioti problemų kamuolį. Jis iš tų, apie kuriuos sakoma: „Kaip tarė, taip padarė“. Jei jau pasakė, kad važiuos su jumis romantiško savaitgalio į užmiestį, tai paskutinę minutę to neatšauks dėl „problemų darbe“.
Jis moka elgtis su pinigais. Nėra nei beprotiškai išlaidus, nei nykiai šykštus. Kai reikės – padės, bet visada atkalbės nuo pernelyg brangaus nereikalingo pirkinio. Ir užuot dejavęs, kad nėra pinigų, jis pasistengs jų užsidirbti.
Jis nemeluoja. Nei dėl to, kodėl grįžo tik paryčiais, nei dėl to, kiek uždirba, nei dėl to, kad dar nėra išsiskyręs (nors skyrybų procesas jau vyksta). Jis tiesiog laikosi taisyklės: nemeluojant gyventi yra paprasčiau, nes nereikia įtemptai galvoti, kam ką pasakei ir ar ko nors nesupainiojai.
Jis moka mylėti. Arba stengiasi išmokti. Jis nesutrinka ir nebėga nuo meilės, nejučia jos užkluptas, nors kažkada stiprūs neišsipildę jausmai jį sužeidė. Būtent todėl, kad su savo praeities baimėmis jau moka susidoroti, jis sugeba parodyti romantiškąją savo pusę – ir savo romantiškais polėkiais žavi iki pat senatvės. Savo moterį jis saugo, brangina, myli ir gerbia – iš tikrųjų, o ne norėdamas pasirodyti, koks yra šaunus.
Jis moka pripažinti savo klaidas. Jam nenukrinta karūna prisipažinus, jog iškrėtė kiaulystę. Jis gali atsiprašyti net tada, kai nesijaučia kaltas. Be to, savo klaidas jis ne tik pripažįsta, bet sugeba ištaisyti.
Jis moka ir nori bendrauti su vaikais. Nei saulės užtemimai, nei blogas oras, nei sloga ir netgi skyrybos jam nesutrukdo tęsėti pažadų praleisti smagų savaitgalį drauge. Jis nesimuisto ir neveja vaikų, sakydamas, kad neturi laiko, kai jie nori jam pasipasakoti savo naujienas, nes žino – nieko nėra svarbiau už laiką, kuris skirtas jiems.