Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės yra kupini optimizmo, dažnai šypsosi ir, rodos, jiems viskas puikiai sekasi. Kiti – amžinai surūgę ir dejuojantys. Ir tikrai, likimas jiems vis pakiša kokį nors ne itin linksmą nutikimą.
Nei vienas iš mūsų negalime kontroliuoti gyvenimo – esame priklausomi nuo aplinkybių, kitų žmonių ir net atsitiktinumų. Tačiau kartais nesėkmes „prisišaukiame“ ir patys.
Štai dažniausi įpročiai, kurie beveik garantuoja, kad įvyks kas nors nemalonaus:
Vieniši žmonės rečiau būna laimingi.
1. Godumas. Taupo daugelis žmonių. Ir elgiasi protingai. Bet kai taupymas tampa kiekvieno laisvo cento atidėjimu „juodai“ dienai, neleidžiant sau nei gražesnio drabužio, nei vakaro restorane, gyvenime džiaugsmų sumažėja. Juk draugystė irgi kainuoja ne tik laiką, bet ir pinigus. Draugus sveikiname, kartais einame su jais pietų – taip mezgame socialinius ryšius. Kai žmogus labai riboja savo finansus, jis užsisklendžia ir izoliuojasi. O vieniši žmonės rečiau būna laimingi.
2. Verkšlenimas. Kai kurie žmonės vos tik susitikę net su senokai matytais pažįstamais ima skųstis viskuo – asmeniniu gyvenimu, augančiomis kainomis, politikais, pradeda apkalbinėti bendradarbius. Kartais klausytojas neturi nė kur įsiterpti. Tačiau, blogiausia, toks neigiamos informacijos srautas veikia juos pačius. Žmonės įtiki, kad visos situacijos beviltiškos, kad bus tik blogiau... todėl visur įžvelgia tik grėsmes ir jomis gyvena.
3. Savęs lyginimas su kitais. Nelaimėliai save lygina su visais. Todėl padaro daugybę atradimų, kad jie yra negražūs, nesėkmingi, neturtingi, neįtakingi... Matydami gerąsias kitų savybes ir jų pavydėdami, tokie žmonės nepastebi savo stipriųjų pusių ir nelavina savo talentų. Užtat – išgyvena dėl to, kad kažkuo nusileidžia kitiems.
4. Atsakomybės stoka. Paprastai tie, kuriems nesiseka, negeba ir nenori prisiimti atsakomybės dėl savo klaidų. Tačiau jų nepripažinę ir iš jų nepasimokę, žmonės ir toliau jas kartoja.
5. Baimė. Jei žmogus visko bijo – naujų pažinčių, pokyčių darbe, net keisti šukuoseną ar skristi lėktuvu, jo gyvenime užkertamos galimybės ne tik nelaimėms, kaip jis pats įsivaizduoja, bet ir sėkmei.
6. Nepasitikėjimas kitais. Yra žmonių, kurie neįsivaizduoja, kad ir kiti žmonės gali atlikti taip pat gerai ar dar geriau tai, ką veikia jie. Todėl jie pluša viršvalandžius, nes nepasitiki kolegomis, nė už ką nepatiki vaiko auklei ar močiutei, nes ji gali ką nors padaryti „ne taip“, net ir turėdami pinigų nesamdo namų tvarkytojos, kasdien tikrina vaikų namų darbus...
Toks elgesys galų gale žmogų išvargina, nes jis su vienodu atkaklumu skiria jėgas reikšmingiems ir – ne – dalykams.
7. Nuoskaudų nešiojimas. Gebėjimas atleisti – vienas iš laimingo žmogaus bruožų. Pamiršęs nuoskaudas žmogus gali ir vėl tikėti kitais, kurti ateities planus, bendrauti. Jei pyktis užvaldo širdį ir nesitraukia, puoselėjami įvairūs keršto planai, prisimenamos senos nuoskaudos, tai ir kurti savo laimę laiko nebelieka.