Ne visada susirūpiname savo sveikata, o jei tai darome, tai tik tuomet, kai smarkiai negaluojame ir nežinome, kaip sau padėti. Tačiau yra tokių ligų ir sveikatos rodiklių, kurie nepraneša apie save skausmu ar pakilusia temperatūra, iš ko galėtumėte žinoti, kad sergate. Atsakykite sau į kelis klausimus, kurie gali rodyti jūsų sveikatos būklę arba riziką susirgti tam tikromis ligomis.
1. Kiek turiu apgamų?
Žmonės, turintys 50 ar net 100 apgamų ant kūno, yra didesnėje rizikos grupėje susirgti melanoma.
Apgamai, priklausomai nuo jų išvaizdos, dydžio ir lokacijos, gali papuošti žmogų arba atvirkščiai. Tačiau svarbiau – ne estetinė jų išvaizda, o tai, kiek turite apgamų, ir kokių. Žmonės, turintys 50 ar net 100 apgamų ant kūno, yra didesnėje rizikos grupėje susirgti melanoma (odos vėžiu).
O jei turite mažiau, bet didelių, keistos formos ar išsikišusių apgamų, ypač nelygiais kraštais, turėtumėte juos stebėti ir nueiti pasitikrinti pas dermatologą. Jei pastebėjote, kad apgamas pakeitė formą arba tiesiog kelia jums įtarimą, pasitikrinkite nedelsdamos. Tokiais atvejais geriau pašalinti apgamą, kad ateityje nesukeltų problemų.
2. Kokia yra mano liemens apimtis?
Tai visiškai nesusiję su lieknėjimu ar taikymu į modelio duomenis. Tiesiog per didelė liemens apimtis rodo, kad jūsų kūne yra susikaupę per daug riebalų. Dėl to padidėja rizika susirgti ligomis, tokiomis kaip diabetas ir širdies ligos. Ypač didelė rizika, kai tų riebalų daug prisikaupia aplink liemenį. Pavojingiausi yra visceraliniai (vidiniai) riebalai, kurie juosia vidinius organus ir gali paveikti hormonų funkcionavimą.
Tai, kad jūsų liemens apimtis didelė, nebūtinai rodo, kad turite daug vidinių riebalų. Vis tik svarbu numesti svorio, kad pagerėtų jūsų sveikata. Pavojinga liemens apimties riba prasideda nuo 80 cm.
3. Ar pastaruoju metu smarkiai pasikeitė mano svoris?
Staigūs svorio pasikeitimai, ypač jei jie nebuvo planuoti ir nesusiję su pasikeitusia mityba ir fiziniu aktyvumu, yra ženklas, kad turite susirūpinti savo sveikata. 20 kg svorio pokytis per metus – tai jau signalas, kad galbūt kažkas negerai su jūsų endokrinine sistema arba tam tikrais hormoniniais medikamentais, kurių vartojate. Tokiais atvejais visuomet geriau ne spėlioti, o kreiptis į gydytoją.
4. Kada buvo pirmosios mėnesinės?
Šis skaičius gali padėti atskleisti riziką susirgti krūties vėžiu.
Atsakymo į šį klausimą, ko gero, nepamirš nei viena moteris. Juk būtent tai laikoma pirmuoju ženklu, kad mergaitė virsta moterimi. Šis skaičius gali padėti atskleisti riziką susirgti krūties vėžiu. Kuo anksčiau jums prasidėjo pirmosios mėnesinės (anksčiau nei dvylikos), tuo didesni šansai ateityje susirgti krūties vėžiu, nes tai reiškia, kad moterį ilgesnį laiko tarpą veikė/veikia hormonas estrogenas. Vėlyva menopauzė irgi turi įtakos krūties vėžio atsiradimui.
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1300–1500 naujų krūties vėžio atvejų.
5. Kada paskutinįkart tikrinau regėjimą?
Jeigu nepastebėjote jokių regėjimo pasikeitimų, jeigu akys nepavargsta, nesausėja, nenešiojate akinių ar kontaktinių lęšių ir jums jų nereikia – viskas puiku. Bet jei vargina kokie nors simptomai, regėjimą turėtumėte pasitikrinti kas metus dvejus.
Problemų gali būti visokių – nuo akių uždegimo, besivystančios trumparegystės ar toliaregystės iki glaukomos, kuri pradžioje gali nepasižymėti jokiais simptomais.
6. Ką kūnas nori man pasakyti?
Kūnas, jei tik gerai į jį įsiklausytumėte, dažniausiai siunčia kokį nors ženklą, jei jam kažkas negerai, pradedant fizine, baigiant psichine sveikata. Jei kažką skauda, negalite nusėdėti, sunkiai paeinate, jaučiate nuovargį, esate blogos nuotaikos ir pan., turite suvokti, kad organizmas kažką jums sako. Kuo anksčiau jo paklausysite, tuo geriau.
7. Koks mano kraujo spaudimas?
Milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo aukšto kraujo spaudimo, t. y. hipertenzijos. Lietuva tikrai ne išimtis. Ir tai yra labai didelis insulto rizikos faktorius. Pastebėta, kad penktadalis 24–32 m. žmonių turi sveikatai pavojingą kraujospūdį. Ką jau kalbėti apie vyresnius.
Kiekviena moteris turėtų reguliariai pasitikrinti kraujo spaudimą. Sveiku kraujospūdžiu laikomas 120/80, jei jis ženkliai aukštesnis (ar retesniais atvejais – mažesnis), kreipkitės į gydytoją ir pasitarkite, kaip tai būtų galima pakoreguoti.