Vieni valgo, kad tiesiog pasisotintų, kiti – kad taptų lieknesni, gražesni, o japonai valgo, kad ilgai būtų sveiki ir sulauktų šimto metų! Niekas netrukdo šiuo pavyzdžiu sekti ir mums.
Mokslininkai teigia, kad patys sveikiausi žmonės planetoje gyvena Japonijos Okinavos prefektūroje. 100–110 metų sulaukę vyrai ir moterys čia nėra retenybė. Maža to, jie beveik neserga širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu ir kitomis sunkiomis ligomis, džiaugiasi savo ilgais ir laimingais gyvenimais. Neabejojama, kad šio fenomeno paslaptis yra šių žmonių mityba (be abejo, ne mažiau svarbu, kad jie fiziškai aktyvūs, teigiamai vertina pasaulį, moka išvengti stresų). Taigi, ką kasdien valgo ilgaamžiai japonai?
1. Tofu. Tai – varškės, pagamintos iš sojų pieno, sūris. Jame gausu įvairių vitaminų ir mikroelementų (kalcio netgi daugiau nei piene). Šį nekaloringą produktą organizmas lengvai pasisavina ir ilgam suteikia sotumo jausmą. Dietologai teigia, kad sojų baltymai net dešimt kartų naudingesni organizmui nei vištienos. Taigi sveikas, sotus ir nekaloringas tofu sūris vertas atsidurti kiekvieno savo sveikata ir išvaizda besirūpinančio žmogaus valgiaraštyje. Šio produkto nesunku rasti mūsų parduotuvėse. Iš tofu galima pasigaminti įvairiausių patiekalų: pjaustyti kubeliais ir berti į salotas, dėti į troškinius, paprasčiausiai su prieskoniais kepti keptuvėje ar valgyti vieną.
2. Sojų padažas. Ne mažiau populiarus Japonijoje nei tofu sūris. Jame yra ypatingų aminorūgščių, mikroelementų, kurie lėtina organizmo senėjimo procesus. Sojų padažas jau seniai ne naujiena mūsų kraštuose, daugelis žmonių jį vartoja vietoj druskos. Pasiūla taip pat nemenka, tad kaip išsirinkti geriausią? Sojų padažo būna tamsaus ir šviesaus: tamsus stipresnis, labiau tinkantis marinatams, šviesus – švelnesnio skonio, tinka sriuboms, sušiams. Atidžiai skaitykite etiketes, įsitikinkite, kad produktas natūralus, t. y. pagamintas fermentuojant sojų pupeles (į padažą dedama ir skrudintų kviečių ar miežių kruopų, tad labai gerai, jei jos nurodomos padažo sudėtyje). Pirkite tik į stiklinius butelaičius supilstytą sojų padažą. Geriausiai ekologišką.
3. Edamame (žaliosios sojų) pupelės. Išvirtos ir pasūdytos Japonijoje jos tiekiamos kaip užkandis. Tai neįtikėtinai sveikas produktas, kuriame gausu proteinų, aminorūgščių, geležies, kalcio, cinko. Dietologai teigia, kad edamame pupelės, ko gero, vienintelė ankštinė kultūra, savo maistine verte galinti varžytis su kiaušinio baltymu ir net mėsa! Puiki žinia veganams, tiesa? Virtas edamame pupeles tinka tiekti su garnyru ar valgyti vienas. Jei negausite pirkti šviežių, tai šaldytų tikrai rasite. Beje, edamame pupelės – vienas mėgstamiausių Victorios Beckham užkandžių, o neseniai krūties vėžį įveikusi ir radikaliai mitybą pakeitusi dainininkė Sheryl Crow šių pupelių valgo kasdien.
4. Lašiša. Japonai vertina šviežios žuvies skonį ir poveikį sveikatai. Na, o apie lašišos naudą nemažai esame girdėję ir mes. Žinome, kad šioje žuvyje gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios palankiai veikia smegenų, širdies veiklą. Jos nesunku įsigyti, tik entuziazmą vėsina vis dažniau pasigirstantys perspėjimai, esą fermose lašišos šeriamos ne natūraliais, o sintetiniais, iš naftos gaunamais pašarais, be to, galbūt maistui auginamos genetiškai modifikuotos žuvys.
5. Jūriniai dumbliai. Japonai savo virtuvėje vartoja kelias dešimtis jų rūšių. Mums labiausiai žinomi jūros kopūstai. Juose gausu jodo, itin reikalingo skydliaukės veiklai, vitaminų ir mikroelementų. Medikai teigia, kad jūriniai dumbliai savo nauda žmogaus sveikatai gerokai pranoksta visus sausumoje esančius augalus. Jūros kopūstai dar vadinami jūros ženšeniu, mat padeda atgauti jėgas, suteikia energijos. Jūros kopūstai veiksmingai sugeria šlakus ir toksinus iš organizmo, valo kraują. Mūsų parduotuvėse jų būna marinuotų ir džiovintų. Jūros kopūstai yra specifinio skonio ir kvapo, todėl geriausia jų dėti kaip prieskonių patiekalams gardinti.
6. Japoniški ryžiai. Iš visų kitų ryžių jie išsiskiria lipnumu ir naudingosiomis savybėmis. Trumpagrūdžiai, itin krakmolingi japoniški ryžiai yra lipnūs, leidžiantys patiekalui suteikti norimą formą (pvz., sušių). Vienoje porcijoje (150 g) riebalų yra ne daugiau nei trečdalyje riekelės baltos duonos, o baltymų – kaip pusėje stiklinės pieno. O kur dar B grupės vitaminai, geležis ir kiti mikroelementai! Ryžiai japonams – kaip mums kasdienė duona. Ne veltui žodis „maistas“ ir „virti ryžiai“ vadinami vienodai – gohan.
7. Harusame. Tai plonyčiai, skaidrūs, balti makaronai iš ryžių miltų. Japonai juos labai įvairiai ruošia: verda sriubas, gamina troškinius arba patiekia kaip garnyrą prie žuvies ar daržovių patiekalų. Harusame itin mažo kaloringumo, maistingas ir labai skanus produktas. Štai ir atsakymas į amžiną europiečių klausimą, kodėl japonės tokios lieknos! Lėkštė permatomų japoniškų makaronų su kauburėliu apkeptų daržovių ir gabalėliu žuvies pasotina ir nekenkia figūrai. Tikrai svari priežastis nors kartą per savaitę įprastus kvietinių miltų makaronus pakeisti japoniškaisiais.