66-erių buvusi karininkė Natalija stebina savo hobiais – tapo pavyzdžiu senjorams

Natalija Kaselienė / Tomo Petrovskio nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
AA

Visą gyvenimą krašto apsaugos ministerijoje dirbusi Natalija šiandien – į pensiją išėjusi atsargos kapitonė. Ir jei anuomet moterį tikrai buvo aplankiusios neramios mintys, kaip pasisuks gyvenimas pasiekus garbingą amžių, tai dabartinė Natalijos kasdienybė negaili jai nei veiklos, nei naujų įspūdžių. Prie griežtos tvarkos įpratusi karininkė vos spėja suktis.

Šeštadienio rytais „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus jau antrą savaitę žadina laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis. Jų herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

Šios laidos herojė – 66-erių vilnietė Natalija Kaselienė, kurią neretai gražią dieną galima sutikti su meškere paupyje. Jai prie kojų stovinčią žvejybinę įrankių dėžę prieš kone dvidešimt metų padovanojo vyras, tačiau šis gamtoje praleidžiamas laisvalaikio pomėgis moterį lydį visą gyvenimą.

Natalija Kaselienė / Tomo Petrovskio nuotr.
Natalija Kaselienė / Tomo Petrovskio nuotr.

„Meilę žvejybai man įskiepijo tėvelis. Nuo ketverių ar penkerių metukų aš pradėjau žvejoti pati ir labai gerai tai atsimenu, su tėveliu esame ir savaitę gyvenę palapinėje, žvejoję. Visoje mūsų šeimoje buvo juntama ši aistra, mat ir mama, išėjusi į pensiją ėmėsi šio hobio, o mano vyras ir dabar palengva jau į tai įsitraukia“, – laidoje pasakos senjorė.

Natalija santuokoje – jau 42 metus. Jos teigimu, buvo visko, bet paskutiniuosius du dešimtmečius – jie kaip geriausi draugai.

„Kartu nuvažiuojam padirbėti, kartu pailsim, važiuojam į keliones. Juokiuosi, kad turiu du katinus: vienas keturkojis ir ryžas, kuriam gaudau mažesnes žuveles, o kitas – kur kas aukštesnis ir stambesnis už mane, vardu Audrius, kuris taip pat labai mėgsta žuvį. Tai jei pagaunu didesnę – ji būna jam“, – apie savo pomėgius pasakoja senjorė.

Natalija Kaselienė / Tomo Petrovskio nuotr.

Prieš išeidama į pensiją, Natalija buvo karininkė. Ji baigė inžinierės-statybininkės specialybę ir nuo 1994-ųjų metų dirbo krašto apsaugos ministerijoje. Tačiau pasibaigę darbai iš moters veiklų ir užimtumo tikrai neatėmė – ji kasdien sportuoja, veda treniruotes senjorams, domisi juodąja keramika.

„Dveji–treji metai iki atsargos pradėjau galvoti, kuo gi aš užsiimsiu, kai išėjus į pensiją sėdėsiu namuose. Nutariau, kad man būtinai reikia pabaigti edukologijos universitetą, įgyti sporto trenerės specialybę. Ir jau apie 15 metų vedu treniruotes ir senjorams, ir dirbančioms moterims, ir netgi dirbau su vaikais. Tačiau darbas su pastaraisiais, supratau, jog skirtas ne man, nes būdama karininke esu pripratus prie griežtos tvarkos, prie taisyklių laikymosi, o su vaikais tai neįmanoma“, – su šypsena veide atvirauja Natalija.

Natalija Kaselienė / Tomo Petrovskio nuotr.

Trečiojo amžiaus universitetas

Gyvenimas išėjus į pensiją gali pasiūlyti naujų startų ir patirčių. Spalio pradžioje Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas pradėjo naujus mokslo metus, priėmęs net 300 naujų klausytojų.

Šiandien klausytojai nori tobulinti kompiuterinio raštingumo gebėjimus, gauti daugiau teisinių, psichologinių žinių, siekia išreikšti save, dainuoti, užsiimti menais. Nemaža dalis užsirašė ir į užsienio kalbų fakultetus, o įdomu tai, kad čia nėra nei egzaminų, nei įskaitų.

„Universitete turime 12 programų, kur kiekvienas gali rasti tą, ką nori. Mes mokome penkių užsienio kalbų ir jų besimokantys sugeba tas kalbas išmokti, nes jau daugelis jų turi užsienietes marčias, žentus ar lietuviškai nekalbančių anūkų, su kuriais norisi bendrauti“, – sako laidos „Pirmi kartai. 60+“ pašnekovė, universiteto direktorė dr. Zita Žebrauskienė.

Pasak Z.Žebrauskienės, daug stojo į kultūros fakultetą, į turizmą.

„Neseniai turėjome ir senjorų šokių pynę, kurioje dalyvavo apie 260 senjorų, su kuriais kartu sušokom net 40 šokių“, – papasakoja universiteto direktorė.

Kaip apsaugoti svarbiausią gyvybės organą – širdį?

Beieškant atsakymo į šį klausimą, iš pradžių svarbu suvokti, kokie rizikos veiksniai turi daugiausiai įtakos širdies ligų vystymuisi. Fizinis pasyvumas net 45 proc. padidina riziką susirgti širdies ligomis ir tą puikiai supranta bet kokiu oru aktyvi senjorė Viktorija.

„Kūnas sensta labai greitai, praktiškai nuo 25 metų. Mes pradžioje to nepastebim, o jeigu dar prisideda lėtinės ligos, kurių nemažai pas mus yra, jeigu pradėsime statistikos labirintuose skaičiuoti. Yra labai svarbu judėti raumenims, kaulams, sausgyslėms, o ką jau kalbėti apie pagrindinę ir svarbiausią širdies ir kraujagyslių sistemą“, – patirtimi dalinsis Viktorija Montvilienė.

Duodant širdžiai fizinio krūvio, stiprėja širdies raumuo ir mažėja rizika susirgti ligomis. Dar vienas šių ligų rizikos veiksnys – netinkama mityba, tačiau subalansuotos mitybos užtikrinimas dažnai ne vienam tampa nelengva užduotimi.

„Maitintis šimtu procentu sveikai yra labai sunku, tačiau stengtis tą daryti – privalu. Norint puoselėti sveikatą patariama vengti riebalų, majonezų, padažų, apdoroto, kepto aliejuje maisto. Vietoj to verčiau rinktis daržoves, riešutus, žuvį, o ir mitybą galima papildyti maisto papildais. Renkantis juos širdies veiklai pagerinti, svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį, kad juose būtų Omega-3 augalinės ar neaugalinės kilmės, kad būtų česnako, kofermento Q10, B grupės vitaminų“, – laidoje pasakos vaistininkė Jovita Aleknienė.

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – šeštadienį, 10 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.

Į atsargą išėjusi karininkė Natalija Kaselienė (19 nuotr.)
+13
Skaitykite daugiau