6 žingsniai, kaip pradėti mokytis nuotoliniu būdu. Pataria pokyčių trenerė Raminta Girdvainė

Raminta Girdvainė/ „Goodlife Photography“ nuotr.
Raminta Girdvainė/ „Goodlife Photography“ nuotr.
Laura Kešytė
Šaltinis: Žmonės
2020-04-08 10:16
AA

Susiklosčiusi situacija pasaulyje tiesiogiai palietė kiekvieną iš mūsų: finansus, darbus, laisvalaikį, santykius. Tačiau šį laiką galime išnaudoti tobulėjimui, kad grįžę į įprastą gyvenimo ritmą būtume stipresni. Apie tai, kaip išsirinkti mums tinkamus mokymus bei susikurti mokymosi rutiną kalbamės su pokyčių trenere, sertifikuota koučingo specialiste (ICF), kognityvinės elgesio terapijos (KET) praktike Raminta Girdvaine.

Nuotolinis mokymosi būdas atveria daug galimybių rinktis programas iš viso pasaulio. Be to, jį galima priderinti prie savo dienotvarkės ir vietos, suderinti su šeimos ar darbo įsipareigojimais, sutaupant laiko ir energijos, kai nereikia važinėti į mokymus“, – pasakoja R. Girdvainė. Žinoma, prieš pradedant naują veiklą, svarbu turėti tikslą, ką konkrečiai planuojate išmokti.

Pirmiausia atsakykite sau, kur tiksliai gautą informaciją galėsite panaudoti. Dar geriau, jei žinote, kokia kryptimi profesinėje ar asmeninėje srityje pasirinkta mokymosi programa gali jus nuvesti. Būtinai užsirašykite savo „kodėl“ ir nuolat sau priminkite, ypač, kai pradėsite abejoti ir atidėlioti“, – pataria pokyčių trenerė.

Kartu ji papildo, jog nereikia nerimauti, jei apniks abejonės. „Kaip ir pradedant bet kokią naują veiklą, mūsų smegenys priešinasi pokyčiams. Tai – natūralu. Svarbu suprasti, jog naujas įprotis formuojasi taip pat kaip ir pradedant sportuoti ar užsiimti kažkuo nauju – pradėti būna sunkiau, reikia papildomų pastangų, įgūdžių ir žinių, o vėliau tai tampa visiškai natūralu“, – teigia pašnekovė.

Raminta Girdvainė/ „Kersti Niglas Photography“ nuotr.

Raminta Girdvainė dalinasi 6-iais žingsniais, kaip pradėti mokytis nuotoliniu būdu

1. Pasirinkite jums tinkantį lektorių – pagal patirtį ir asmenybės tipą

Nuotolinis būdas reikalauja papildomų lektoriaus gebėjimų – kalbėti prieš kamerą, naudoti įvairius įtraukimo metodus, įdomiai pateikti informaciją. Jei to lektorius neturi, kad ir koks profesionalas savo srityje bebūtų, mokytis bus sunku ir tam jums reikės daug papildomos motyvacijos. Geros programos sudarytos taip, kad neprailgsta ir nepabosta, o kai kurios net pranoksta fizinius mokymus.

2. Susikurkite mokymosi atmosferą ir dedikuokite tam erdvę

Atskirkite mokymosi ir poilsio erdves, taip bus lengviau persijungti iš vieno režimo į kitą. Mokytis geriausia prie darbo stalo, ne ant sofos ar lovos, kad ir kaip tai patraukliai skambėtų (o kai niekas nemato – pagundai atsispirti dar sunkiau). Jei mokysitės toje pačioje vietoje kaip ir ilsitės, nei vieno, nei kito dalyko nepavyks atlikti kokybiškai. Apsirenkite taip, kaip eitumėte į gyvus mokymus, pasiruoškite iš anksto užrašus, rašiklį, vandenį.

Pasistenkite pasirūpinti, kad mokymosi metu nebūtumėte trukdomi: įspėkite artimuosius, atsijunkite nuo socialinių tinklų, el. pašto, išjunkite telefono garsą, atidėkite kitus darbus. „Multitasking‘as“ trukdys tiek susikaupti, tiek mėgautis mokymosi procesu. Užsitikrinkite gerą interneto ryšį, jei trūkinės transliacijos, išlikti kantriems bus daug sunkiau.

Darbo ir studijų stalas / 123RF.com nuotr.

3. Paskirkite tam konkretų darbo laiką

Susidėliokite tvarkaraštį su mokymųsi ir pertraukėlėmis, užsidėkite priminimus kalendoriuje, įsiveskite atsiskaitymus (jei tokie yra, arba juos susigalvokite patys – turėkite terminus mokymosi užduotims). Jei prie kursų galite prisijungti bet kuriuo metu, o jūs vis linkstate atidėti rytojui, labai tikėtina, kad tam laiko ir neatsiras.

Labai naudinga paskirti nuolatinį patogų laiką (pavyzdžiui, kiekvieną pirmadienį, 16 val., 1,5 val.), taip lengviau mokymąsi paversite įpročiu. Neplanuokite mokytis tuo metu, kai žinote, kad tai sunkiai įmanoma (pavyzdžiui, tai laikas gaminti pietus, pabūti su namiškiais ar tuo metu aktyvus metas darbe). Žinoma, kai seminarai ar mokymai vyksta nustatytu laiku, kuomet jungiasi ir kiti besimokantys, daug lengviau „prisiversti“, kaip ir einant į fizinius mokymus, nes to laiko tiesiog neturite galimybės pastumti.

4. Darykite pertraukas

Būtinai suplanuokite ir darykite pertraukas, kad neperdegtumėte. Kaip ir su serialų žiūrėjimu, ar žaidimų žaidimu, interaktyvūs mokymai irgi gali stipriai įtraukti, o tai vėliau turės neigiamas pasekmes – nuovargį, atimtą laiką iš kitų sričių. Pertraukų metu geriausia pailsėti ne tik nuo pačio mokymosi, tačiau ir ekranų. Kadangi mokydamiesi „užsisėdime“, per pertraukas verta „restart‘uoti“ smegenis ir kūną – pajudėti, užsiimti fizine veikla, pavaikščioti, galbūt nuveikti kažką malonaus – išgerti arbatos, palįsti po dušu, pabendrauti su kuo nors.

Kavos pertraukėlė / 123RF.com nuotr.

5. Kuo labiau įsitraukite, įdarbinkite savo smegenis

Žymėkitės informaciją užrašuose kaip tai darytumėte fizinėje paskaitoje – geriau tai daryti ranka nei kompiuteriu, taip informacija labiau įsimenama. Jei turite iš anksto atsiųstą medžiagą, galite ją atsispausdinti. Atlikite siūlomas užduotis, sureaguokite, jei lektorius to prašo, įsitraukite į diskusijas.

Už ekrano daug lengviau pasislėpti, tačiau nuo savęs nepasislėpsite – pasižadėkite sau dalyvauti maksimaliai, kiek įmanoma. Jei iškart taip nepavyksta – būkit sau atlaidūs, užtrunka, kol susiformuoja nauji įpročiai. Iškart galvokite, kaip tai galėsite pritaikyti praktikoje, po mokymosi pasikartokite ką išmokote, įgarsinkite, kas jums buvo svarbiausia, ką supratote ir išsinešate.

Įsitraukti padeda ir bendraminčiai – bendravimas su kitais kursų dalyviais, pasidalinimas savo išmoktomis žiniomis su draugais (ar socialiniuose tinkluose, tinklaraštyje), bičiulio pasikvietimas prisijungti prie kursų ir susitarimas paskatinti vieniems kitus.

6. Motyvuokite save

Žiūrėkite į nuotolinį mokymąsi kaip į lygiavertį fiziniams mokymams – tokiu būdu žiūrėsite į juos taip pat rimtai, juk žinias galite įgyti tokias pačias. Priminkite sau, kad mokate už šiuos kursus tam, kad mokytumėtės. Jei tai nemokami kursai, vis tiek galite susimokėti (atidėti tam tikrą sumą, pervesti į kitą sąskaitą, o paskui sutartu būdu ją panaudoti; o gal – paaukoti programos kūrėjui ar kokiai labdaros organizacijai), nes praktika rodo, kad kai mes susimokame, daug labiau įsipareigojame, įdėdami kažką savo – daug daugiau pasiimsime.

Taip pat bus lengviau save motyvuoti, jei apdovanosite save po sėkmingo mokymosi (pavyzdžiui, pasakykite sau – jei įveiksiu šios dienos pamoką/ pažiūrėsiu 3 vaizdo įrašus ar pan. – galėsiu rytoj ilgiau pamiegoti arba pasimėgausiu skaniu desertu, o gal leisiu sau pažiūrėti filmą). Vis paklauskite savęs, kaip jums sekasi mokytis, kokią naudą jaučiate, kaip tai galėtumėte padaryti efektyviau – savirefleksija padeda geriau įsisąmoninti procesą ir augina jūsų motyvaciją, pasitikėjimą savimi, padeda pasiekti geresnių realių rezultatų.