6 mitai apie stresą, kuriais neverta tikėti

Stresas / Fotolia nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2015-11-16 09:00
Mes kartais patiriame stresą, tačiau ar visuomet jis mums atnešta tik žalą? Kai kuriuos įsitikinimus bandys paneigti streso ekspertė Charlotte Watts. Jos nuomone, atpažindami skirtingus stresų tipus ir žinodami, ką jie reiškia, žengsime pirmą žingsnį, susidorodami su pasekmėmis.

1 mitas: stresas susijęs su dideliu nerimu

Daugelis žmonių gyvenimui teikia itin daug reikalavimų ir kartoja, kad jie visiškai nestresuoja, tačiau dažniausiai tai reiškia, kad jų savijauta nėra susijusi su nerimu, panika ar didžiule baime. Visgi, tai nereiškia, kad jie nepatiria streso. Kai mes pasineriame į stresą, tai tampa neatsiejama nuo mūsų patirties, aplinkybių, emocinio ir psichologinio spaudimo, tačiau nėra kalbama apie tai, kaip turėtų būti išreikštos tos emocijos. Savaime stresas nėra nei geras, nei blogas dalykas – tai veikiau atsakymas, provokacija į tai, kas mus užklumpa.

Stresas – tai tokia būsena, kai mūsų kūnai ir protai pereina į išgyvenimo ritmą, bandymą suvokti, kaip reaguoti, kai ištinka bėda. Mes pasijaučiame saugesni, kai galime valdyti situaciją.

Žinoma, tai gali būti susiję su nerimu ar baime, tačiau nebūtinai stresas reiškia, kad mums reikia tam tikros fizinės išraiškos. Nors daugumai padažnėja širdies ritmas, paaštrėja pojūčiai, įsitempia raumenys, smegenys pereina į motyvacijos režimą, tačiau tokie jausmai nebūtinai reiškia, kad išgyvename didelį stresą – tai tinka apibūdinti ir produktyvumą ar tai, kad esate užimti.

Žinodami, kada ir kaip išeiname iš savo neutralios emocijų būsenos, žengsime pirmą žingsnį, padėsiantį kontroliuoti mūsų gyvenimą ir lūkesčius bei nepaversime streso žlugdančiu nerimu. Taigi, atkreipkite dėmesį į ženklus, kurie apima jūsų kūną tam tikrose situacijose, kad galėtumėte įveikti tai, kas jus kamuoja.

2 mitas: stresas visada yra blogai

Iš pradžių stresas gali atrodyti kontroliuojamas, tačiau ilgainiui mūsų energija tiesiog išsiurbiama. Tai reiškia, kad pajusime streso sukeltus simptomus: sudirgimą, nerimą, blogą nuotaiką, prastą koncentraciją, priklausomybę cukrui, miego ar virškinimo problemas.

Taigi, jeigu stresas mus jau seniai kankina ir mes neturime galimybės su juo kovoti, galima pasijausti prastai, tačiau tai nereiškia, kad jau savaime stresas – tai blogis. Motyvacija ir budrumas – tiesiog būtina kasdienės rutinos (taip pat ir streso) dalis. Užtenka pagalvoti, kaip elgtumėmės, jeigu stresas nesukeltų tokių pojūčių?

Specialistai pataria surasti tinkamą balansą, kad nesijaustume it nuvaryti arkliai ar per daug energinių gėrimų prisisiurbę robotukai. Kai esame pernelyg įsitempę ar kaip tik kai „baterijos nusėdusios“, normali veikla gali būti labai sudėtinga. 

3 mitas: stresas yra mūsų galvoje​

Savaime stresas nėra nei geras, nei blogas dalykas – tai veikiau atsakymas, provokacija į tai, kas mus užklumpa.

Stresas siejamas su psichologine, psichine ir emocine perspektyva. Kai kurių specialistų nuomone, kad galima atskirti kūną ir mintis, taip pat, kad organizmas atsako į išorinius ir vidinius stimulus tam tikru būdu ir tai nutinka kiekvieną sekundę, kurią išgyvename. 

Komunikacija  su kitais žmonėmis, triukšmas gatvėse, nerimas, baimės, planavimas ir sprendimai, kuriuos turime padaryti, sukuria tam tikrą fizinį atsaką, taip pat tai neišvengiama nuo psichologinės ir emocinės išraiškos.

Taip pat skaitykite: Rutinos ženklai jūsų santykiuose

Visos smegenų dalys dirba kartu, todėl skirtingai reaguojama į įvairias situacijas. Visa tai remiasi mūsų išgyventa patirtimi, patirto streso intensyvumu ir pasirinkimais, kuriuos galime padaryti. Todėl mes galime save pamatyti įstrigusius, tarkime, baimėje, kuri mus gali priversti kovoti arba pasiduoti. Bet kuriuo atveju, veikia ir fizinis, ir emocinis lygmuo, apimantis visą mūsų organizmą.

Esmė ta, kad stresas ir jo suvokimas bei veikimas darosi psichosocialinis reiškinys ir tame taip pat dalyvauja mūsų kūnas – nuo širdies ritmo dažnumo iki raumenų įsitempimo – net jeigu išoriškai atrodome ramūs. Taigi, atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą, širdies ritmą tada, kai jūs tiesiog sėdite ir nerimaujate. Kiekvienas, patyręs panikos ataką, gali pasakyti, kad tai nėra vien tik mūsų galvose.

Atkreipkite dėmesį ir į tai, kaip emocinis stresas veikia mūsų kūną ir kaip mes galime sau padėti. Tai gali būti paprasčiausi prisilietimai, masažai, karšta vonia, pratimai, joga.

4 mitas: praėjęs stresas mūsų nebeveikia

Stresas yra susijęs su išgyvenimu ir kai jis smogia, svarbiausia „čia ir dabar“. Tačiau žvilgtelėkime į tai kitu kampu. Tai nėra vien tik „buvimas čia, šiuo metu“, tai susiję ir su tuo, kaip jūs pasielgsite ir apsaugosite save, kad tai mažiausiai paveiktų ateitį arba paveiktų ją pačia geriausia prasme. Stresas gali pasėti sėklas ateityje tais kartais, kai mes nesijautėme laimingi dėl tam tikrų dalykų.

Taip pat skaitykite: 5 tiesos, atveriančios vartus į laimę

Galite juoktis, tačiau mūsų žarnynas kone geriausiai praneša ar tai, kas vyksta mūsų gyvenime, yra saugu.

Mes dažniausiai reaguojame į tokias situacijas, kokias jau esame patyrę. Tiksliau, visi stresą sukėlę nutikimai kaupiasi mūsų nervinėje sistemoje ir gali atlikti ateities projekcijos vaidmenį. Paprasta – mes galime bijoti to, kas gali nutikti, nes jau esame tai patyrę. Išdavė vyras? Bendradarbis apgavo? Draugė įžeidė? Mes norime jaustis saugūs – tai prigimtinis dalykas, todėl mokymasis arba tam tikrų technikų praktikavimas gali padėti atsipalaiduoti ir pasijausti saugiems panašiose situacijose.

Galite juoktis, tačiau mūsų žarnynas kone geriausiai praneša ar tai, kas vyksta mūsų gyvenime, yra saugu. Apskritai, pokalbio terapijos gali padėti susitvarkyti su praeitimi, tačiau kūnas taip pat turi jaustis saugus, o tam praverčia įvairi fizinė, atpalaiduojanti veikla.

5 mitas: pažįstamos situacijos nesukelia streso

Kasdienė rutina ir tai, kas mums pažįstama, manoma, negali sukelti streso. Neva tai, kas nutinka įprastai kiekvieną dieną, mums artima ir paprasta. Tačiau taip yra ne visada. Tas pats rytinis kėlimasis, žadintuvo skambėjimas, šokimas iš lovos veikia visą mūsų kūną ir vėliau nuo to staigaus adrenalino pliūpsnio sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą nėra taip paprasta. Užtat paprasčiausias ramus prausimasis ar apsirengimas, valgymas atsisėdus išties sukuria didelį skirtumą tarp to, kaip mūsų kūnas ir protas priima mus supantį gyvenimą.

Fotolia nuotr.
Fotolia nuotr.

Taip pat skaitykite: 35 kg antsvorio atsikratęs Tomas Liudvinavičius: „Kasdien nubėgdavau po 10 kilometrų“

Leidimas sau daryti pertraukas yra kaip tik labai produktyvus dalykas, kadangi į situaciją pažvelgiame ramiai, atsipalaidavę, sutaupome energijos, priimame teisingus sprendimus ir darome mažiau klaidų, išvengiame nerimo priepuolių. Taigi, pertraukėlės išties nėra prabanga, kaip galite pagalvoti, o veikiau būtinybė, kad vėliau reikalai eitųsi kaip sviestu patepta.

Tačiau grįžimas po darbo ir bandymas atsipalaiduoti nėra susijęs su tuo, kad valgome bet ką, bet kaip ir neva ilsimės prie TV ekranų. Trumpai tariant, nemaišykite priklausomybių su bandymu atsipalaiduoti ir tikru poilsiu (tai susiję ne tik su maitinimusi, bet ir alkoholio vartojimu, rūkymu ir pan.)

6 mitas: mes turime susidoroti su „normaliu“ gyvenimu

Vos viena savaitės diena mums suteikia tiek informacijos, kiek vidutiniškai Anglijos gyventojas XVII amžiuje gaudavo per visą savo gyvenimą.

Žmonės dažnai labai nustemba, kad jaučiasi tokie pavargę ir kupini streso tiesiog išgyvendami kasdienę rutiną. Jie dažnai klausia: „Kodėl aš toks išsekęs 9 valandą ryto? Juk diena tik prasideda?“ Tarsi tokia savijauta būtų neįmanoma ar be jokios priežasties, netgi gėdinga. 

Esmė tame, kad mus supa daugelis šiuolaikinio žmogaus gyvenimo aspektų, kurie lyg ir turėtų palengvinti mūsų buitį, tačiau... Tuo pačiu visa tai vagia mūsų energiją – nuo sėdėjimo prie kompiuterio iki besaikio naršymo socialiniuose tinkluose.

Štai New York Times tikina, kad vos viena savaitės diena mums suteikia tiek informacijos, kiek vidutiniškai Anglijos gyventojas XVII amžiuje gaudavo per visą savo gyvenimą. Patikėkite, nėra nieko keisto, kad jaučiame stresą ir nuovargį, nes mus pasiekianti informacija kaip reikiant apkrauna smegenų darbą. Galiausiai, jeigu pažvelgtume į savo tėvus ar senelius ir jų patirtą ar patiriamą informacijos kiekį, taip pat pamatytume skirtumą.

Šiuolaikinis žmogus dar ir nori žinoti, kas vyksta, turėti savo nuomonę, patirti kuo daugiau, todėl dažnai negalime būti laimingi ten, kur esame dabar. Norite sau padėti? Pirmiausia kiek atsitraukite nuo to, kas vyksta, ir suteikite sau, savo kūnui ir mintims erdvės ir laisvės. Pradėkite nuo to, kad išmanų telefoną paliksite ramybėje nuo 21 val. vakaro iki 8 val. ryto, o vakare žiūrėsite ne į šviečiantį TV ar kompiuterio ekraną, o į knygą. Pridėkite dar ir atitinkamą mitybą bei fizinę veiklą ir suprasite, kad galima jaustis visai kitaip, nei esate įpratę.

Ji24.lt

Naujausi straipsniai