6 mitai apie gripą ir jo gydymą

Gripas / 123rf.com nuotr.
Autorius: Žmonės.lt
Publikuota: 2018-01-16 17:31
Nors kiekvienas esame susidūręs su šia liga, apie gripą sklando daugybė mitų. Gripas ir jo komplikacijos kasmet nusineša daugiau nei milijoną gyvybių. Pernai jis buvo itin piktas, liga dažniau nei įprastai komplikavosi į pneumoniją ir širdies nepakankamumą. Šaltuoju sezonu padažnėjusios pagyvenusių žmonių mirtys nuo insulto ar miokardo infarkto taip pat siejamos su gripo komplikacijomis, todėl kiekvienas turi būti pasiruošęs atpažinti gripą, jo neplatinti ir efektyviai gydytis.

Mitas Nr. 1: gripas – tai peršalimas

Gripas yra virusinė infekcija. Užsikrėtus gripu, daliai žmonių pasireiškia sausas kosulys ar gerklės skausmas, bet tai neturi nieko bendra su peršalimu.

„Gripo virusas įsismarkauja sausio–vasario mėnesiais, o viena dažniausių jo sukeliamų komplikacijų yra pneumonija. Tikriausiai todėl žmonės ir sieja gripą su peršalimu. Be to, žiemą aplinkoje cirkuliuoja dar apie 200 virusų, kurie sukelia ūmias virusines kvėpavimo takų ligas. Neatlikę tyrimų žmonės dažnai mano, kad sirgo gripu, nors iš tiesų tai buvo kita virusinė peršalimo liga“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja Lina Bukauskaitė.

Peršalimo ligų virusinės infekcijos paprastai prasideda palengva: pradeda varvėti nosis, užkimsta gerklė, pakyla neaukšta temperatūra. Peršalimo virusai nesukelia komplikacijų, ligonių nekankina gripui būdingas šaltkrėtis, raumenų, sąnarių, akių obuolių skausmas, didelis nuovargis ir silpnumas.

Mitas Nr. 2: antibiotikai gydo gripą

Netaisyklingas antibiotikų vartojimas yra didelė problema, nes daugėja antibiotikams atsparių bakterijų, o naujų vaistų praktiškai nesukuriama.

Antibiotikai yra skirti bakterinėms infekcijoms gydyti ir neturi jokio poveikio virusinėms ligoms. „Gripu ar kita virusine infekcija sergančiam žmogui antibiotikai nepadeda numušti temperatūros, nepagerina savijautos, nepanaikina skausmo ar sauso kosulio. Jie negali būti vartojami prevenciškai, nes paprasčiausiai neveikia.“

Antibiotikai turi būti skiriami tik tuomet, jeigu gripas komplikuojasi į bakterinę infekciją. Labai svarbu, kad žmogus laikytųsi gydytojo paskirto antibiotikų vartojimo grafiko ir savavališkai nekeistų dozės ar vartojimo trukmės. Netaisyklingas antibiotikų vartojimas yra didelė problema, nes daugėja antibiotikams atsparių bakterijų, o naujų vaistų praktiškai nesukuriama.

Mitas Nr. 3: priešvirusiniai vaistai neturi būti skiriami bet kokiai virusinei ligai gydyti

„Priešvirusiniai vaistai veiksmingai stabdo gripo viruso dauginimąsi pirmosiomis ligos dienomis. Jie nėra efektyvūs gydant kitas virusines ligas ar bakterinės kilmės infekcijas, jie nėra tokie veiksmingi nuo trečios, ketvirtos susirgimo gripu dienos. Vaistai yra stiprūs, todėl prieš skiriant juos reikėtų įvertinti tikėtiną naudą ir šalutinį poveikį. Aišku, visų pirma reikia diagnozuoti gripą, nes priešvirusiniai vaistai yra skirti būtent kovai su gripu“, – teigia L. Bukauskaitė.

Mitas Nr. 4: kraujo tyrimas parodo gripą

Kraujo tyrimas nerodo, ar žmogus serga gripu, nes tai – virusinė liga. Tačiau daugelis gydytojų skiria kraujo tyrimą, kad galėtų atmesti bakterinės infekcijos tikimybę, be to, pasitaiko, jog žmogų vienu metu užpuola ir bakterinė, ir virusinė infekcijos. „Gripo diagnozę patvirtinti ar atmesti gali gripo viruso tyrimas iš nosiaryklės sekreto. Šis tyrimas pasižymi 98 proc. tikslumu, juo taip pat nustatomas gripo porūšis (A ar B). Gripo viruso tyrimas užtrunka 20 min., todėl gydytojas jau pirmojo vizito metu gali sudaryti optimalų gydymo planą.“

Mitas Nr. 5: stiprus imunitetas apsaugo nuo gripo

Natūralaus imuniteto prieš gripą neturi niekas. Ši liga dažnai pakertai ir jaunus, sveikus žmones.

Visuomenės apklausos dažnai rodo, kad žmonės kovai su gripu renkasi imuniteto stiprinimą – grūdinasi, sportuoja, valgo daug vitamino C turinčių vaisių, uogų, daržovių, medaus ir pan. Deja, natūralaus imuniteto prieš gripą neturi niekas. Ši liga dažnai pakertai ir jaunus, sveikus žmones, netgi komplikuojasi į širdies raumens uždegimą ar miokardo infarktą.

„Paprastai mes akcentuojame, kad didžiausios rizikos grupės yra pagyvenę, lėtinėmis ligomis sergantys žmonės, vaikai iki penkerių metų, besilaukiančios moterys, taip pat onkologiniai ligoniai, žmonės po chemoterapijos ar organų persodinimo, t. y. tie, kurių imunitetas dar nesusiformavęs ar pažeistas. Tačiau gripas gali užklupti kiekvieną, nes tai pandeminės rūšies infekcija“, – sako vidaus ligų gydytoja.

Mitas Nr. 6 – skiepai

Kiekvieną rudenį užverda diskusija – skiepytis ar ne nuo gripo. Didelės rizikos žmonių grupėms gripo skiepai yra kompensuojami, vis dėlto santykinai labai nedidelė visuomenės dalis skiepijasi nuo šios ligos.

„Skiepai yra vienintelė iki šiol sukurta veiksminga gripo prevencijos priemonė. Ne visuomet jie 100 procentų apsaugo nuo gripo, bet sušvelnina ligos eigą ir apsaugo nuo komplikacijų“, – teigia medikė. Pasitaiko, kad po gripo vakcinos pakyla temperatūra ar atsiranda kitų individualių reakcijų, bet tai rodo, kad žmogaus organizmas reaguoja į gripo virusą, o nepasiskiepijus jo reakcija esą būtų labai stipri, tikėtina, kiltų ir komplikacijų.

123rf.com nuotr.
123rf.com nuotr.

Gripo prevencija

Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Darbe, prekybos centruose, viešajame transporte neišvengiamai su juo susidursime, todėl labai svarbu laikytis elementarios rankų higienos – plauti jas atėjus iš lauko, prieš valgį, nečiupinėti neplautomis rankomis nosies, akių, burnos. Visas patalpas reikia reguliariai vėdinti.

Jeigu pasireiškė gripo požymiai – staiga pakilo temperatūra, pradėjo krėsti šaltis – žmogus turėtų kreiptis į gydytoją ir izoliuotis. Gripo „išvaikščiojimas“ dažniausiai baigiasi komplikacijomis ir kolegų apkrėtimu, todėl reikėtų būti sąmoningiems, likti namuose ir gydytis.

Žmonės.lt

Naujausi straipsniai