50 metų sukaktį lapkričio 3-iąją mininti Rosita Čivilytė juokiasi – prieš 20 metų ji net nebūtų pagalvojusi, kad gali sulaukti tokio amžiaus ir kad apskritai toks amžius būna. Tačiau antradienį gražų jubiliejų švenčianti dainininkė net neabejoja – tai gražiausi jos gyvenimo metai.
„Jaučiuosi geriau, nei bet kada anksčiau. Net būdama jauna taip nesijaučiau. Tai tiesiog nuostabus laikas mano gyvenime“, – Žmonės.lt sakė R.Čivilytė.
Jau nuo pat ryto ją skubėjo pasveikinti artimiausi šeimos nariai, dukra palepino pusryčiais į lovą. „Dar tik pusdienis praėjo, o namai jau skęsta gėlėse“, – juokėsi R.Čivilytė.
Nepaisant to, moteris sako pačios progos sureikšminti nenorinti. Neva grandioziniai gimtadieniai daromi tik dėl akių, tokios šventės netikros, dingsta tikroji jų prasmė. „Man tai – tuštybių mugė. Labiau už viską tokią dieną noriu pabūti su šeima, artimiausiais draugais – tai yra džiaugsmas. Nebūtina daryti pompastikos“, – kalbėjo ji.
R.Čivilytė užsiminė turėjusi minčių jubiliejaus proga surengti solinį koncertą, į jį pakviesti širdžiai brangius žmones, tačiau geriau pagalvojusi vis dėlto suprato, kad viduje to visai netrokšta. „Jaučiuosi kukliau, paprasčiau. Supratau, kad ne to tikiuosi iš savo 50-ečio“, – sakė dainininkė.
Pasak jos, daugelis moterų skirtingai priima savo metus, tačiau ji pati amžių vadina tik skaičiumi. „Mano metai yra išmintis ir labai nemaža. Jie atnešė daug supratimo, kas aš esu ir ką darau šioje žemėje. Todėl to skaičiaus nesibaidau“, – sakė ji.
Kadaise R.Čivilytė sako net nesusimąsčiusi apie gyvenimo vertę ir bėgančius metus. Gimtadieniai jai būdavo tiesiog šventė, kuri neretai primindavo kasdienius pietus. „Dabar viskas labai pasikeitė. Kasdienybę pavyko atskirti nuo tų laimingų, šventinių akimirkų, o būtent jos turi džiuginti žmogų“, – kalbėjo dainininkė.
Ji iki šiol primena pernai Paryžiuje su dukromis sutiktą šventę, kuomet šampano taurę už gražius metus kėlė po Eifelio bokštu.
„Praėję metai apskritai buvo įdomūs. Sukūriau daug dainų, daug muzikavau. Iki tol daugelį metų nemažai dalykų laikiau savyjei. O dabar kažkaip viskas sugulė į kūrybą“, – sakė R.Čivilytė.
Šiandien ji save vadina laiminga moterimi ir sako norinti tik kelių dalykų – kad šeimoje visuomet būtų darna, kad balsas gerai skambėtų ir... kad pavyktų atrasti daugiau laiko primirštam, tačiau nuo vaikystės brangiam pomėgiui – čiuožinėjimui. „Čiuožinėjimas yra mano aistra. Norėčiau tai daryti dažniau, juk anksčiau tokia gera čiuožėja buvau!“ – linksmai kalbėjo jubiliatė.
