Sveiko gyvenimo būdo banga įgavo pagreitį ir tai puiku. Visas pasaulis prie to prisitaiko – atliekama daugiau tyrimų ir atrandama naujo „supermaisto“, naujų mankštos būdų, pratimų, prietaisų ir visko, kas pagerintų tiek fizinę, tiek psichinę mūsų sveikatą. Belieka tik patiems prie viso to prisijungti. O tai padaryti nėra taip sunku, kaip gali pasirodyti.
Keli patarimai, kaip prisijaukinti sveiką gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių įpročius.
1. Daugiau judėjimo
Kalbame nebūtinai apie sportą (prie jo dar šiek tiek grįšime) – sveiki žmonės apskritai daug juda ir tą daro noriai.
Seniau žmonėms nereikėjo papildomai sportuoti, kad būtų sveiki ir liekni, nes jie dirbo fizinį darbą, daug vaikščiojo, užsiėmė ūkio darbais ir tai buvo savaime suprantama. Žmonės per dieną taip išsikraudavo, kad ir užmigti nebuvo sunku – užtekdavo padėti galvą ant pagalvės.
Labai gerai, kad techninė pažanga palengvino mums gyvenimą ir nebereikia drabužių mazgoti rankomis ar keliauti pėsčiomis dešimt kilometrų iki artimiausios parduotuvės. Kaip ir tai, kad dauguma mūsų turi galimybę įdarbinti savo protą ir kad tai yra vertinama. Tačiau reikia nepamiršti, kad laisvą minutę turime judėti, o ne drybsoti ant sofos.
Nors pasaulis pasikeitė, mūsų kūno poreikiai – ne. Judėjimas mūsų sveikatai toks pats svarbus kaip oras, maistas, vanduo ar miegas.
Nors pasaulis pasikeitė, mūsų kūno poreikiai – ne. Judėjimas mūsų sveikatai toks pats svarbus kaip oras, maistas, vanduo ar miegas. Aktyvus gyvenimo būdas yra naudingesnis nei į nuolatinį nejudrumą kartais įterpiamos treniruotės.
Stenkitės į savo kasdienį gyvenimą įtraukti daugiau judesio: jei gyvenate netoli parduotuvės, tikrai nereikia į ją važiuoti automobiliu, net jei lyja lietus; į darbą galima nuvažiuoti dviračiu ar nueiti pėsčiomis. Juokas juokais, bet kai kurie, gyvenantys dviejų aukštų name, sugeba paskambinti kitame aukšte esančiam namiškiui – ar nepaprasčiau būtų tiesiog nueiti ir paprašyti, ko reikia?
2. Taisyklinga laikysena
Kaip rašėme praeitą savaitę, laikysena lemia savijautą, nuotaiką, koncentranciją, balansą ir sveikatą. Taisyklinga laikysena padeda išvengti traumų sportuojant ir chroniškų nugaros, kaklo ar galvos skausmų; padaro mus gražesnius, tiesesnius ir aukštesnius; „išlaisvina“ plaučius ir taip į organizmą patenka daugiau deguonies, juo aprūpinama kiekviena ląstelė.
Ką šiuo klausimu daro sveiki žmonės? Galbūt ne visi iš jų turi labai gerai išlavintus raumenis, kurie išlaikytų korpusą tiesų be pastangų, tačiau sveiki žmonės prisimena, kad reikia nesikūprinti, sėdėti ir stovėti tiesiai. Jie žino, kad vienoje pozoje išbūti ilgiau nei pusvalandį nėra sveika. Ypač tai aktualu dirbantiems sėdintį darbą. Sveiki žmonės atsistoja, pasivaikšto, pasirąžo. Arba sėdėdami padaro tempimo pratimų. Žodžiu, daro viską, kad nugara ir kaklas būtų kuo mažiau apkrauti. O tam reikalinga taisyklinga laikysena.
Fizinio aktyvumo stoka taip pat lemia netaisyklingą laikyseną, taigi viskas čia glaudžiai susiję.
3. Sveikesnis maistas
Žmogus negali būti sveikas, jei valgo nesveiką maistą – nieko labai naujo šiuo klausimu nepasakysime. Svarbiausia įsisamoninti, kad sveikesnė mityba – tai ne bausmė už tai, kad anksčiau maitinotės nelabai sveikai ar kad vakar suvalgėte pyragėlį. Tas pyragėlis nieko bloga, jei, be jo, vakar suvalgėte rekomenduojamą daržovių kiekį ir apskritai stengiatės valgyti visavertį maistą, kuriame netrūksta vitaminų ir mineralų.
Sveikesnė mityba – tai ne bausmė už tai, kad anksčiau maitinotės nelabai sveikai ar kad vakar suvalgėte pyragėlį.
Sveika mityba yra skirta tam, kad gerai jaustumėtės ir gerai atrodytumėte. Sveikai maitinantis ne tik paskaistėja oda, pagražėja plaukai ir kūno linijos, bet ir jaučiamasi geriau, energingiau. Ar tai didelė kaina, kad kartais riebų karbonadą iškeistumėte į dubenį skanių salotų?
Drastiškų mitybos pokyčių nereikia, kad pasijustumėte geriau. Paprastai, kai į gyvenimą įtraukiama daugiau fizinės veiklos, pamatoma, kad judėti lengviau, kai neprisivalgoma riebiai ir sunkiai. Pajutus skirtumą tarp to, kaip jaučiamasi valgant sveikai ir nesveikai, natūraliai kils noras įtraukti į savo racioną daugiau daržovių, sėklų, riešutų, šviežių ir džiovintų vaisių, kruopų, viso grūdo dalių duonos, graikiško jogurto.
4. Šiek tiek jogos
12 minučių jogos per dieną, ir jūsų kaulai bei kūnas sustiprės, sumažės kaulų lūžių rizika, būsite lankstesni, sveikesni, ramesni, bet kartu aštresnio proto, skelbia moksliniai tyrimai.
Tarp sveikų žmonių yra labai daug praktikuojančių jogą. Tai lėtai atliekamų pratimų kompleksas, padedantis atrasti kūno ir sielos harmoniją. Jogos pagrindų geriausia būtų išmokti pas profesionalus, kad ateityje išvengtumėte traumų, susijusių su netaisyklingai atliekamomis asanomis, o tuomet jau ir savarankiškai galite praktikuoti jogą.
Stenkitės įtraukti kuo daugiau tempimo pratimų į savo kasdienybę, kad ir kur būtumėte – namie, darbe ar važiuotumėte viešuoju transportu. Tempimų gali būti visokių – nuo paprasčiausio pasistiebimo iki kojų kėlimo ant stalo ar rankų atrėmimo į sieną ir nugaros ištempimo.
5. Geresnis miegas
Be gero miego gera savijauta neįmanoma. Išsimiegoti reikia kasdien, kad būtumėte žvalūs, energingi ir sveikos fizinės bei psichinės sveikatos. Tad jei jums paskutiniu metu nepavyksta užmigti, galbūt darote klaidų, kurios lemia nemigą?
Dauguma mūsų žiūri televizorių ar naršo išmanųjį telefoną / planšetę lovoje prieš miegą arba prieš pat eidami gulti. To pasekmė – blogesnės kokybės miegas.
Dauguma mūsų žiūri televizorių ar naršo išmanųjį telefoną ar planšetę lovoje prieš miegą arba prieš pat eidami gulti. Mūsų smegenys dirba tada, kai turėtų ilsėtis. To pasekmė – blogesnės kokybės miegas: trumpesnis ir ne toks gilus. Ne veltui ekspertai pataria miegamajame neturėti televizoriaus. Mes patarsime miego zonoje neturėti ir telefonų bei planšečių, antraip būtinai kils pagunda patikrinti feisbuką, el. paštą, instagramą ar pan.
Būtent taip stengiasi elgtis sveikesni žmonės (gaila, negalime teigti, kad visi).
Užmigti taip pat trukdo:
- fizinio aktyvumo stoka;
- kavos ar energizuojančios arbatos gėrimas likus kelioms valandoms iki miego;
- valgymas vėlai vakare, ypač sunkaus, aštraus, sūraus ar saldaus maisto;
- stresas.