Norint, kad dantys būtų sveiki, nepakanka juos valyti kiekvieną rytą ir vakarą. Labai svarbu tai daryti taisyklingai. Deja, daugelis gydytojų skiria laiko paciento dantų gydymui, tačiau paaiškinti, kokia svarbi profilaktika – laiko neranda.
O juk tereikia paisyti kelių paprastų taisyklių ir vizitai pas dantų gydytoją bus gerokai malonesni.
1. Tinkamas šepetėlis. Nors parduotuvėse dantų šepetėlių pasiūla kone begalinė, tačiau tinka ne visi. Geriausia rinktis tuos, kurie yra labai minkšti. Tada valant dantis netraumuojamos dantenos. Kieti ar vidutinio kietumo labiau tinka valyti protezus. Kuo daugiau šerelių (kai kurie gamintojai nurodo jų skaičių ant pakuotės), tuo šepetėlis minkštesnis ir kokybiškesnis.
Atkreipkite dėmesį į vadinamuosius vieno danties šepetėlius. Jie idealiai tinka valyti atokesnes vietas.
Net ir itin minkštas dantų šepetėlis gali traumuoti dantenas, jei dantys valomi netaisyklingais judesiais.
2. Rankų judesiai. Net ir itin minkštas dantų šepetėlis gali traumuoti dantenas, jei dantys valomi netaisyklingais judesiais. Mitas, kad kuo labiau spausime šepetėlį, tuo greičiau ir geriau nuvalysime apnašas. Priešingai, dantys liks ne itin švarūs, o dantenos bus traumuojamos.
Kas atsitinka traumavus dantenas? Jos „nuslenka“ ir apnuogina danties kaklelį, ant kurio apnašos kaupiasi daug greičiau ir lengviau, nei ant slidaus emalio. Vadinasi, tose vietose idealios sąlygos daugintis bakterijoms, kurios sukelia ėduonį.
Pažeistos dantenis gali pradėti kraujuoti, jose kyla uždegimas, o tai viena iš paradontozės priežasčių. Beje, „nusmukusios“ dantenos į pirminę padėtį jau nebegrįžta. Todėl jas pažeidus dantų priežiūra turi būti itin preciziška, o vizitai pas specialistus – dažnesni.
Todėl viršutinius dantis reikia valyti švelniai braukiant šepetėliu žemyn, o apatinius – aukštyn. Jei valome dantis bent 2–3 minutes, tai itin švelnūs, bet taisyklingi judesiai tikrai nuvalys visas apnašas.
3. Tarpdančių siūlas arba šepetėlis. Jei jūsų dantys suaugę itin tankiai, būtinai naudokite tarpdančiams dantų siūlą. Jis padės pašalinti maisto likučius ar apnašas, kurių nepavyksta nuvalyti su šepetėliu. Kiekvieną dantį „apglėbkite” ir nuo dantenų stumkite išorės link. Stenkitės nepaliesti minkštųjų audinių.
Jei dantys retesni, valyti juos reiktų su tarpdančių šepetėliu. Jų esama įvairių – plonesnių ir storesnių. Paprašykite savo dantų gydytojo, kad patartų, kurie tinka jums. Juos irgi naudokite atsargiai, kad nepažeistumėte dantenų.
4. Dantų skalavimo skystis. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad dantų skalavimas specialiu skysčiu atstoja valymą. Toks klaidingas įspūdis susidaro galbūt todėl, kad ir dantų pasta, ir skalavimo skystis paprastai būna stipraus, gaivinančio kvapo. Tačiau kvapas apnašų nenuvalo!
Beveik kiekvienas dantų skalavimo skystis yra medikamentas ir jo negalima naudoti kasdien neribotą laiką, nes gali kilti komplikacijų.
5. Laikas. Dantis valyti reiktų ne trumpiau nei 2 minutes. Idealu, jei galėtumėte tai daryti po kiekvieno valgio. Pavalgius vaisių, kai kurių daržovių ar atsigėrus vyno, saldžiųjų gazuotų gėrimų, reiktų bent pusvalandį neskubėti valytis dantų, kadangi rūgštys padaro emalį labai jautrų ir bet koks mechaninis poveikis gali jį pažeisti.
Svarbu reguliariai lankytis ne tik pas gydytoją odontologą, bet ir pas burnos higienos specialistą, nes laikui laikui bėgant ant dantų kaupiasi nenuvalytų apnašų likučiai, jie kietėja ir virsta vadinamaisiais dantų akmenimis, kurie sukelia dantenų uždegimą. Kai šis uždegimas laiku diagnozuojamas, gali būti sėkmingai išgydomas. Priešingu atveju – jis apima gilesnius dantenų sluoksnius. Tai jau periodontitas, kuris kaltas dėl blogo burnos kvapo ir kraujuojančių dantenų. Bet blogiausia – dantenos atšoka nuo dantų ir jie ima klibėti.
Beje, medikai sieja širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą ir net potencijos sutrikimus su prasta burnos higiena, nes didelis įvairių bakterijų kiekis patenka į kraujotaką ir sukelia įvairius susirgimus.
Todėl graži šypsena yra ir sveikatos požymis.