Antradienį, balandžio 4-ąją, grupės „Naktinės personos“ narys Aras Vėberis švenčia gimtadienį. Šiandien jam sukako 47 metai.
Ketvirtadienio vakarą daugelio garsenybių pamėgtame Vilniaus restobare „Wall Street Avenue“ grupė „Naktinės personos“ surengs itin jaukų koncertą. Pasirodyti kamerinėje aplinkoje vos keliems šimtams gerbėjų grupės nariams yra gana įprasta, ir kaip tikino Aras, tokių koncertų metu su gerbėjais jiedu visuomet turi galimybę su gerbėjais bendrauti tiesiogiai.
Interviu metu A. Vėberis atskleidė, kuo žada pradžiuginti savo gerbėjus ketvirtadienį ir patikino, jog dėl visai neseniai gimusios trečiosios atžalos ir šiuo metu patiriamų tėvystės džiaugsmų nei koncertų, nei naujų „Naktinių personų“ dainų artimiausiu metu nemažės.
Grupę „Naktinės personos“ atkūrėte prieš trejus metus. Ką galėtumėte papasakoti apie jau nueitą naują kelią?
Plano atkurti grupę aktyviai veiklai nebuvo. Prieš daugiau nei trejus metus gimė idėja paminėti grupės veiklos dvidešimtmetį. Drauge su Alanu ta proga surengėme turą penkiose arenose, o jau tuomet pasigirdo daug raginimų tęsti tai, ką darome, nesustoti. Savaime, nedirbtinai, tęsiame tai ir panašu, kad sėkmingai.
Su kokiais iššūkiais susidūrėte, kokius sau keltus uždavinius įgyvendinote po atsikūrimo?
Sugrįžome po 12-a metų trukusios pertraukos. Tai tikrai pakankamai ilga laiko atkarpa, šou versle yra įvykę per šį laiką labai daug pokyčių, tačiau kažkokių astronominių, mums neįveikiamų iššūkių nebuvo. Esame seni scenos vilkai, daugelis dalykų mums yra puikiai žinomi.
Nebuvo nei kažkokių akibrokštų, nei ypatingų netikėtumų. Džiaugiamės, kad per tą laikotarpį atsirado naujų puikių grupių, kurios sėkmingai kuria gerą muziką.
Mes patys, „Naktinės personos“, turime savo nišą, savo muzikinį stilių, kuris su niekuo nesupainiojamas. Dėl to labai džiaugiamės, nes galime koja kojon eiti ir su bičiuliais iš ankstesnių laikų, ir su naujais kolegomis.
Niekam ne paslaptis, kad yra daugybė tautiečių, kurie visuomet pasirengę pamokyti, kodėl ko nors nereikėtų daryti, kodėl nereikėtų atsikurti, grįžti vėl į sceną, kodėl tai yra rizikinga. Turbūt ir jums sakė nebristi į tą pačią upę, nes nieko gero iš to neišeis?
Be abejo, buvo tokių žmonių. Manau, kad tai – normalu. Juk visiems neįtiksi. Tačiau jau prieš trejus metus, kai paskelbėme apie turą, mes patys jutome labai didelį palaikymą, matėme susidomėjimą, bilietų pardavimus, ir tai mums buvo neblogas indikatorius, kaip mus vertina ir kaip laukia sugrįžtant. Paties sugrįžimo tikrai nebijojome, aukštai iškeltomis galvomis ruošėmės turui ir tai, kas vyko, pranoko mūsų abiejų lūkesčius.
Visai neseniai sulaukėte trečiosios atžalos. Kaip toliau planuojate savo muzikinę karjerą? Juk bent jau trumpam teks padaryti pertrauką, nekoncertuoti?
Atžalai jau du mėnesiai, nemanau, kad teks pristabdyti karjerą. Naujo šeimos nario atsiradimas karjeros neturėtų paveikti. Kaip dirbome, taip ir dirbame. Nei naujų kūrinių, nei koncertų nesumažės.
Kokius kūrinius koncertų metu atliekate? Ar programą sudaro senieji, ar daugiau naujų kūrinių?
Pradžioje, kai koncertuodavome, atlikdavome ankstesnius „Naktinių personų“ kūrinius, nes nieko naujo nebuvome spėję sukurti ir įrašyti. Mūsų atsikūrimo pradžia buvo paremta ankstesniais, visiems iki kaulų smegenų žinomais kūriniais. Nieko nuostabaus, kad karta, užaugusi su mumis, puikiai žino mūsų dainų tekstus, tačiau didžiausią nuostabą man sukėlė tai, kad labai daug jaunimo mūsų koncertuose puikiai žino dainas. Juk iki sugrįžimo jie negalėjo būti mūsų matę scenoje. Spėju, kad jie girdėjo savo tėvų klausomą muziką ir galbūt klausydami net nelabai ir žinojo, kas yra šių dainų atlikėjai. Manau, galiu sakyti, kad su mumis užaugo jau net dvi kartos.
Kiek naujų kūrinių turite skaičiuojant nuo sugrįžimo?
Nieko nedarome dirbtinai, neforsuojame. Kai kyla naujų idėjų, tuomet susitinkame studijoje, įrašome kažką naujo. Per pastaruosius trejus metus įrašėme septynis naujus kūrinius. Įrašę naują dainą, įtraukiame ją ir į koncertinę programą. Mūsų koncertų programa kinta palengva – atnaujiname ją palaipsniui. Pastaruoju metu naujų dainų atliekame vis daugiau. Manau, mūsų koncertų klausytojai neįsivaizduotų ir net nesuprastų mūsų, jei neatliktume tokių kūrinių kaip „Kelyje“, „Kaltas ruduo“ ar „Sukasi ratu“. Būna, kad publika mums neleidžia nulipti nuo scenos, kol neatliekame „Kaltas ruduo“ (juokiasi).
O kaip jums patiems šis kūrinys? Nėra įgrisęs per tiek metų?
Nepasakyčiau. Vienu metu galbūt taip ir buvo, tačiau esame padarę ir šių kūrinių remiksų, jie skamba labai šiuolaikiškai. Jeigu senosios originalios versijos mums buvo pabodusios, tai šios naujausios versijos pabosti dar nespėjo. Beje, šiuo metu kaip tik dirbame studijoje ir neilgai trukus pristatysime dar vieną naują kūrinį.
Koncertas „Wall Street Avenue“ vyks nedidelėje itin jaukioje erdvėje, kur tikrai nebus gerbėjų minios. Kaip dažnai koncertuojate kamerinėje aplinkoje? Ką galite papasakoti apie nedidelės apimties pasirodymus?
Tokie koncertai dažniausiai būna labai jaukūs ir mieli, buvome surengę savo akustinių koncertų turą - 10-imt koncertų mažesnių Lietuvos miestelių salėse. Mums svarbiausia yra, kad tiems žmonėms, kurie atvyksta mūsų paklausyti, būtų gera, jauku, linksma.
Kuo nustebinsite gerbėjus, ko jiems tikėtis laukiant koncerto ketvirtadienio vakarą „Wall Street Avenue“?
Fejerverkais nenustebinsime (juokiasi). Neturime tokio tikslo. Nestebinsime. Duosime būtent tai, ko iš mūsų dažniausiai ir tikisi: gerą nuotaiką, puikią atmosferą, smagų laiką.
